Kėtė semestėr nxėnėsi i kombėsisė ujgure Jusuf i Shkollės fillore qendrore tė lokalitetit Langru tė Rajonit Autonom tė Singjiang-ujgurit ėshtė shumė i gėzuar, sepse ai mund tė vazhdojė shkollėn pa paguar pėr librat dhe pėr shkollimin.
Nė shtator tė vitit 2003, qeveria kineze nisi tė zbatojė politikėn e heqjes sė pagesės pėr librat dhe shkollimin dhe tė dhėnies sė ndihmės financiare nxėnėsve konviktorė. Deri nė semestrin e pranverės sė kėtij viti, iu hoqėn pagesa pėr librat dhe shkollimin fėmijėve tė familjeve tė varfra tė 592 distrikteve kryesore.
Nė "Raportin shtetėror mbi arsimimin e mbarė popullit kinez" tė publikuar pėr herė tė parė thuhet se "deri nė vitin 2007, tė gjithė fėmijėt e familjeve tė varfra fshatare nuk duhet tė paguajnė mė pėr librat dhe shkollimin dhe asnjė nxėnės nuk duhet tė shkėputet nga shkolla. Deri nė vitin 2010, nė zonat fshatare tė mbarė vendit duhet tė nisė zbatimi i arsimit tė detyrueshėm 9-vjeēar.
Pas zbatimit tė kėsaj politike, pėr ēdo nxėnės tė arsimit fillor u hoqėn 200 juanė, ndėrsa pėr ēdo nxėnės tė shkollės sė mesme 340 juanė. Nė vitin 2005, 30 milionė nxėnėsve tė shkollės fillore dhe tė mesme nga familjet e varfra tė fshatit iu hoq pagesa pėr librat dhe shkollimin. Shteti do tė japė 22 miliardė e 700 milionė juanė pėr zbatimin e plotė tė kėsaj politike nga viti 2005 deri nė vitin 2007.
Pas zgjidhjes sė problemit tė parave, mbetet edhe njė problem tjetėr. Nė zonat perėndimore me pak popullsi dhe me lartėsi tė madhe mbi nivelin e detit, ku ka rrafshėnaltė dhe klimė tė ftohtė, ekzistojnė 90 mijė qendra mėsimdhėnieje, secila me nga njė mėsues. Kėto qendra nuk mund tė sigurojnė cilėsinė e mėsimdhėnies, por edhe sikur ngriheshin shkolla, largėsia nuk do t'i lejonte nxėnėsit tė shkonin nė shkollė. Ē' duhet bėrė ?
Nė vitin 2004, qeveria qendrore dhe administratat qeveritare tė provincave filluan tė zbatojnė njė plan, sipas tė cilit, gjatė 4 vjetėve do tė ngrihen me 10 miliardė juanė investime tė qeverisė 7727 shkolla me konvikte, pėr tė ndihmuar 1 milion e 65 mijė nxėnės tė fshatit tė shkollohen. Sot qindra mijė nxėnės tė shkollave fillore tė zonave perėndimore banojnė nė konviktet e shkollave.
Arsimi modern nė distancė tė largėt u ka krijuar fėmijėve fshatarė mundėsi pėr arsimim cilėsor. Qė nga viti 2003, Ministria e Arsimit, Komiteti shtetėror i zhvillimit dhe i reformės dhe Ministria e Financave filluan tė zbatojnė "veprėn e arsimimit modern nė distancė tė largėt nė shkollat fillore dhe tė mesme tė fshatit kinez", nė krahinat e ndryshme janė krijuar pikat e transmetimit tė disqeve mėsimore, qendrat e mėsimdhėnies nėpėrmjet satelitit dhe ėshtė mundėsuar mėsimdhėnia nėpėrmjet internetit.
Nėpėrmjet arsimit modern nė distancė, nxėnėsit e shkollave fillore dhe tė mesme nė zonat tė thella malore, nė pyjet e dendura dhe nė shkretėtira mund tė gėzojnė burimet arsimore tė shkollave dhe mėsuesve tė njohur qytetarė, duke zvogėluar distancėn e arsimimit midis qytetit dhe fshatit.
Gjatė 5 vjetėve tė ardhshėm, qeveria do tė japė fond tė posaēėm pėr tė ngritur klasėn e kompjuterave dhe klasėn e multimedias nė tė gjitha shkollat e mesme tė ciklit tė ulėt tė fshatit, nė tė gjitha qendrat e mėsimdhėnies sė fshatit do tė jepet mėsim nėpėrmjet satelitit, do tė ketė pajisje tė transmetimit tė disqeve mėsimore cilėsore DVD. Kėshtu nxėnėsit e fshatrave mund tė pėrdorin mjetet mėsimore qė pėrdorin nxėnėsit e qyteteve tė Pekinit, Shangait etj. (Pina )
|