dėgjoni
Kohėt e fundit, u hap nė Pekin ekspozita e sendeve artistike tė mjeshtrave tė rilindjes artistike italiane qė ka tėrhequr shumė vizitorė kinezė dhe u quajt si njė ngjarje e madhe nė jetėn kulturore tė Pekinit.
"Ekspozita e sendeve artistike tė rilindjes artistike italiane" qė u organizua nė muzen e artit botėror tė monumentit tė shekullit ėshtė njė ekspozityė me nivelin mė tė lart artistik tė rilindjes artistike italiane tė organizuar nė Kinė. Nė kėtė ekspozitė janė mbledhur mė se 80 sende tė pikturave, skulpturave dhe tė punimeve artistike tė l2 muzeve italiane si tė Florences etj qė janė krijimet nga shekulli i l3-tė deri nė shekullin e l7-tė. Kėto sende pasqyrojnė nė mėnyrė tė gjithanshme dhe tė gjallė procesin e zhvillimit tė lindjes, zhvillimit dhe evolucionit tė rilindjes artistike dhe pamje tyė larmishme tė krijimeve tė artit fugurativ tė kėsaj periudhe.
Kjo ekspozitė ėsshtė ekspozita e hapjes sė Vitit Kulturor Italian 2006 nė Kinė dhe vlera e pėrgjithshme tė kėtyre sendeve i kaloi 300 milionėt evro.
Drejtori i Drejtorisė sė reformės dhe administrimit tė Ministrisė sė mbrojtjes dhe aktiviteteve tė trashėgimisė kulturore tė Italit z. Proiet tha: "Gjatė dhjetra vjetėve tė fundit, Italia nuk ka dėrguar pėr ekspozim nė njė vend tjetėr aq shumė sende pėrfaqėsuese nė historinė e kulturės italiane. Ky vend i largėt nuk ėshtė njė vend i zakonshėm, por ėshtė Kina. Ashtu si Itali, edhe Kina ka histori dhe traditė tė lashtė kulturore, mund tė themi se Kina dhe Italia pėrfaqėsojnė pėrkatėsisht dy vende burimi tė kulturės sė lindjes dhe kulturės sė perėndimit. Me anėn e kėsaj ekspozite, popujt e dy vendeve italiane dhe kineze do tė forcojnė mė tej njohjet rereciproke si dhe njė serė kontributesh pėr kėto dy civilizime."
Ndryshe me ekspozitat e tjera, nė kėtė ekspozitė janė pėrdorur mjete moderne shumė mediake duke krijuar njė mjedis historik dhe njė sfond arkitektural qė i pėrputhet me cdo eksponant tė tė kėsaj elspozite. Me tė hyrė nmė muzen e artit botėror tė monumentit tė shekullit, vizitorėt sikur gjenden nė mes nė kalave tė lashta italiane, nė koopshtet e Romės, nė bulevardet e Florences etj.
Projektuesi i ekspozitės sė rilindjes artistike italiane Giovani Bulian tha : " Pėr italianėt ėshtė njė gjė emocionuese duke ndodhur pėrpara 82 sendeve tė cmuara artistike. Mprapa shpinės sė cdo eksponanti ka njė histori, me anėn e kėtyre veprave, vizitorėt kinezė mund tė njohin me historitė prapa kėtyre sendeve dhe tė kuptojnė marrėdhėniet midis eksponanteve dhe sfondeve si dhe vlerėn e kėtyre sendeve artistike. "
Nė ceremoninė e hapjes sė " Ekspozitės sė sendeve tė rilindjes artistike italiane, ministri i kulturės i Kinės Sun Jiazheng bėri njė shpjegim tė mrekullueshėm. Ai tha : " nė e pėrdorim shpesh fjalėn art, c'ėshtė arti. Arti nė fakt ėshtė njė send qė mban ndjenja. Arti klasik ėshtė nė fakt shprehja e ndjanjave tė talentėve. Me anėn e njohjes sė artitit tė ndritur tė Italisė, ne do tė njohim edhe ndjenjat e italianėve. Politikanėt kinezė dhe italianė pėrcaktuan marrėdhėniet e partneritetit strategjik midis dy vendeve. Ruajtja pėr njė kohė tė gjatė, konsolidimi dhe zhvillimi i kėtyre marrėdhėnieve duhet tė ketė njė bazė tė fortė, kjo bazė ėshtė bazė e zemrės dhe e mendimeve tė pėrbashkėta. Kultura dhe arti janė sigurisht gjėrat mė tė mira pėr tė hedhur kėtė bazė." ( Zhai)
|