v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2006-02-16 21:33:06    
Qarqet turistike tė dy brigjeve tė ngushticės u bėnė thirrje autoriteteve tė Tajvanit tė lejojnė sa mė parė hapjen e turizmit tė banorėve tė pjesės kontinentale nė Tajvan

cri

 dėgjoni

 

Mė 16 shkurt u mbyll nė qytetin Harbin tė Kinės veri-lindore takimi midis sektorėve tė turizmit tė dy brigjeve tė ngushticės sė Tajvanit. Nė kėtė takim, pjesėmarrėsit u bėnė thirrje autoriteteve tė Tajvanit tė lejojnė sa mė parė hapjen e turizmit tė banorėve tė pjesės kontinentale nė Tajvan. Ata janė tė mendimit se hapja e turizmit pėr banorėt e pjesės kontinentale nė Tajvan do tė ushtrojė ndikim pozitiv nė forcimin e bisedimeve midis banorėve tė dy brigjeve, nė zhvillimin e marrėdhėnieve midis dy brigjeve dhe nė nxitjen e zhvillimit tė ekonomisė sė Tajvanit.

 

Hapja e turizmit nė Tajvan ka qenė gjithmonė njė dėshirė e shumė banorėve tė pjesės kontinentale. Zonja Yang Min qė banon nė qytetin Wuhan tė provincės Hubei tė Kinės qendrore, ėshtė njėra prej tyre.

 

Zonja Yang i tha gazetarit se ajo dėshiron tė shkojė nė Tajvan pėr tė vizituar pezazhet e njohura, si liqenin Riyuetan dhe malin Alishan dhe pėr tė provuar frutat e Tajvanit. Ajo mori vesh se kultura tradicionale kineze nė Tajvan ėshtė mbrojtur mirė.

 

Tajvani ndodhet nė pjesėn jug-lindore tė Kinės. Pezazhet natyrore tė atjeshme janė shumė tė bukura dhe pikat turistike janė tė veēanta. Pėrveē kėtyre, kultura dhe zakonet e dy brigjeve janė pothuaj tė njėjta. Shumė banorė tė pjesės kontinentale kanė po atė dėshirė si zonja Yang. Deri tani, autoritetet e Tajvanit nuk kanė hapur portat e turizmit pėr banorėt e pjesės kontinentale nė Tajvan dhe ata mund tė shkojnė nė Tajvan pėr vizitė vetėm nėpėrmjet inspektimit tregtar.

 

Nė fund tė viteve 80 tė shekullit tė kaluar, pjesa kontinentale kineze i lejoi banorėt tajvanezė tė vijnė nė pjesėn kontinentale tė Kinės pėr tė vizituar tė afėrmit dhe pėr turizėm. Qysh atėhere, numri i banorėve tajvanezė pėr turizėm nė pjesėn kontinentale ka arritur nė mbi 38 milionė. Nė majin e vitit tė kaluar, pjesa kontinentale kineze shpalli hapjen e turizmit pėr banorėt e saj nė Tajvan, duke fitur pėrshėndetjet e pėrgjithshme tė qarqeve turistike tė dy brigjeve tė ngushticės. Ata shpresojnė se autoritetet e Tajvanit do tė reagojnė pozitivisht dhe do tė shfuqizojnė sa mė parė kufizimet turistike tė banorėve tė pjesės kontinentale nė Tajvan. Duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė gazetarėve, drejtori i pėrgjithshėm i Agjencisė Turistike Ndėrkombėtare Kombėtare tė provincės Jiangsu, z. Li Dong tha se "njerėzit e pjesės kontinentale dėshirojnė tė shkojnė nė Tajvan pėr turizėm. Deri tani, Tajvani nuk e lejon turizmin e banorėve tė pjesės kontinentale. Kjo ėshtė njė gjė pėr tė cilėn na vjen shumė keq. Tani unė kam njė shpresė qė pala tajvaneze do tė shfuqizojė sa mė parė kufizimin e turizmit.

 

Pėrsa i pėrket Tajvanit, pjesa kontinentale ėshtė vendi mė i rėndėsishėm turistik. Ne shpresojmė se banorėt e pjesės kontinentale do tė realizojnė sa mė parė dėshirėn e turizmit nė Tajvan. Sekretari i pėrgjithshėm i Agjencėsė sė Turizmit tė qytetit Tajpei tha se gjatė vitit 2005, numri i turistėve tė pjesės kontinentale pėr turizėm jashtė vendit i kaloi tė 31 milionė vetat. Tajvani dhe pjesa kontinentale ndahet vetėm prej njė ngushtice. Unė dėshiroj tė prit sa mė parė banorėt e pjesės kontinentale nė Tajvan. (Sihai)