Mesatarja e burimeve urimet ujore pėr frymė nė Pekin nuk arrin as 300 metra kub, shifėr kjo qė ėshtė sa 1/8 e sasisė mesatare tė gjithė vendit. Thatėsira qė ka vazhduar pėr 7 vjet me radhė ka keqėsuar mė tej gjendjen e mungesės sė burimeve ujore tė Pekinit. Bujqėsia ka nevojė tė madhe pėr ujė. Veēanėrisht, ndėrtimi i njė bujqėsie moderne nė Pekin paraqit kėrkesėn mė tė madhe pėr modernizimin e ujitjes nė fshat. Atėherė ē'duhet tė bėjmė pėr tė siguruar shfrytėzimin e vazhdueshėm tė burimeve ujore, pėr tė shtuar prodhimin bujqėsor dhe tė ardhurat e fshatarėve ?
Nė fshatin Da Beiguan tė zonės Pinggu tė Pekinit, shumė fshatarė po punonin nė plantacionet e veta tė pjeshkėve.
"Shikoni, sa mirė janė sythat e pemėve, sivjet do tė sigurojmė pėrsėri njė prodhim tė bollshėm", tha i gėzuar fshatari 52 vjeēar Zhang Baoli, duke treguar plantacionin e vet. Vitin e kaluar, nga 0,5 hektar tokė tė mbjellė me pjeshkė ai fitoi 15 mijė juanė. Duke foluar pėr prodhimin e mirė tė vitit tė kaluar, ai tha se ėshtė zgjidhur mirė problemi i ujitjes.
Zona Pinggu e Pekinit ėshtė njė zonė e njohur pėr kultivimin e pjeshkėve dhe fshatari Zhang Baoli ėshtė njė bujk i aftė, por pėrse ai fitonte vetėm 6 mijė juanė nė vit para disa vjetėve ?
"Mungonte uji, ndaj kokrrat e pjeshkėve ishin tė vogla", tha Zhang Baoli. Dikur tokat e fshatit ujiteshin me ujėrat e puseve nėpėrmjet kanalit. Tokat e tij ujiteshin njė herė nė dy ditė, por kur uji mbėrrintenė plantacionin e tij, mbetej shumė pak, sepse kishte depėrtuar nė tokė gjatė rrugės.
Nė shtator tė vitit 2004, fshati nisi veprėn ujitėse me kursim. Kėshtu njė tub i gjatė uji ėshtė futur nė plantacionin e pjeshkėve tė fshatarit Zhang, dhe ai filloi tė ketė ujė tė mjaftueshėm pėr ujitjen e plantacionit tė vet, ndaj kokrrat e pjeshkėve tė tij janė bėrė tė mėdha dhe tė kuqe.
Zhang Qinghe, nėnkryetar i Komitetit tė fshatit Da Beiguan, u shpreh se tani tė gjitha plantacionet e pjeshkėve tė fshatit ujiten me tuba, kėshtu jo vetėm janė kursyer uji dhe krahėt e punės, por edhe pjeshkėt janė shitur mirė e tė ardhurat e ēdo familjeje fshatare u shtuan me 4 mijė juanė.
Modernizimi i ujitjes nė fshat ėshtė njė vepėr sistematike. Fshatarėt janė pėrdoruesit kryesorė tė ujit gjatė ujitjes, prandaj duhet tė rregullohen veprimet e tyre nėpėrmjet krijimit tė sistemit tė administrimit demokratik tė ujit.
"Tani sasia e pėrdorimit tė ujit matet me kartė magnetike dhe paguhet sipas saj", tha fshatari Zhang Shizhuang. Dikur tė gjithė paguanin njėsoj pavarėsisht se sa ujė ishte pėrdorur dhe si ujiteshin tokat, duke shkaktuar shpėrdorim tė madh tė ujit dhe duke shtuar barrėn fshatarėve.
Nė vitin 2002, nė kėtė fshat u krijua Shoqata e pėrdoruesve tė ujit, anėtarėt e sė cilės morėn pjesė nė hartimin e rregullores mbi furnizimin dhe administrimin e ujit. Tani ēdo familje ka nga njė kartė pėr tė llogaritur sasinė e pėrdorimit tė ujit. Kėshtu qė pėrdorimi i ujit administrohet nė mėnyrė demokratike, tė hapur dhe tė transparente.
Dikur fshatari Zhang Shizhuang ujiste 3 herė nė vit 0,2 hektar tokė tė mbjellė me pjeshkė dhe paguante 400, 500 juanė, kurse tani ai pagon mė pak se 100 juanė.
Sot 733 shoqata dhe grupe tė pėrdoruesve tė ujit nė periferitė e Pekinit luajnė njė rol shumė tė madh nė administrimin e ujit. Ēdo vit kursehen 100 milionė metra kub ujė dhe nė tė njėjtėn kohė, nėpėrmjet pėrhapjes sė teknologjisė sė re tė pėrdorimit tė ujėrave tė shiut, tė ujit tė pėrdorur etj, ėshtė nxitur shumė zhvillimi i bujqėsisė dhe janė shtuar tė ardhurat e fshatarėve. ( Pina )
|