Ndėr pėrshtypjet e banorėve tė Pekinit, gjatė vitit 2005 qė sapo kaloi, ėshtė edhe tė parėt shpesh tė qiellit tė kthjellėt sa po ngrinin kokėn. Nė fakt, deri mė 31 dhjetor 2005, numri i ditėve nė Pekin me cilėsi ajri mbi shkallėn e dytė arriti nė 233, duke u realizuar kėshtu objektivi i parashikuar qė numri i ditėve me "qielli tė kthjellėt" tė zėrė 63% tė mbarė vitit. Zv/drejtori i Drejtorisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit tė Pekinit, Pei Chenghu tha me emocion: "Nga viti 1998 deri nė vitin 2005, realizimi i 233 ditėve tė kthjellėta nuk u arrit vetėm nėpėrmjet punėve brenda njė viti ose njė periudhe tė shkurtėr, por ėshtė njė proces i gjatė."
Nė vitin 1998, gjatė 365 ditėve nė Pekin mund tė shihej qiell i kthjellėt vetėm nė 100 ditė. Edhe deri nė vitin 2000, kjo shifėr u shtua vetėm nė 165, duke mos u arritur kėshtu as gjysma e vitit. Nė korrik tė vitit 2001, Pekini pati sukses nė kėrkesėn pėr organizimin e Lojėrave Olimpike 2008 dhe nė tė njėjtėn kohė i premtoi mbarė botės qė tė pėrmirėsojė mjedisin e qytetit nė njė nivel tė ri nė anė tė ngritjes sė cilėsisė sė mjedisit, tė sipėrfaqes sė gjelbėruar dhe tė trajtimit tė ujit tė pėrdorur. Nė Kartėn e Olimpiadės thuhet: "Njė nga synimet e frymės olimpike ėshtė qė ta edukojė ēdo person tė lidhur me Olimpiadėn tė njohė rėndėsinė e zhvillimit tė vazhdueshėm."Organizimi i Lojėrave Olimpike 2008 nė Pekin do tė ketė lidhje tė ngushtė me qarqet e sektorėt e ndryshėm. Komiteti Organizativ i Pekinit u shpreh solemnisht: "Lojėrat Olimpike tė Pekinit do tė bėhen njė shembull i mbrojtjes sė mjedisit dhe i kursimit tė energjisė, nė mėnyrė qė tė nxitin hapat e pėrmirėsimit tė mjedisit nė Pekin."
Nė fakt, disa kushte objektive e pengojnė rregullimin e ndotjes sė ajrit tė Pekinit. Nga njėra anė, Pekini ndodhet nė Kinėn veriore me ajėr tė thatė dhe relativisht me shumė pluhurė, prandaj ėshtė vėshtirė tė rregullohet gjendja. Nga ana tjetėr, edhe kushtet meteorologjike nė Pekin pengojnė pėrmirėsimin e cilėsisė sė ajrit. Sipas tė dhėnave statistikore, nė Pekin vetėm 60% e ditėve nė vit kanė kushte meteorologjike qė favorizojnė largimin e ndotjeve nė ajėr. Tė gjithė kėta faktorė objektivė nuk mund tė ndryshojnė, kėshtu qė pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė ajrit nė Pekin duhet tė kapėrcehen vėshtirėsi tė mėdha.
Nga viti 1998 deri mė sot, pėr tė pėrmirėsuar nė mėnyrė tė gjithanshme mjedisin e atmosferės sė qytetit, Pekini ka bėrė pėrpjekje nė 3 drejtime: rregullimi i strukturės sė energjisė, rregullimi i strukturės sė industrisė dhe kontrolli i ndotjes sė automjeteve.
Qymyrguri ka qenė lėnda djegėse kryesore nė pjesėn dėrrmuese tė krahinave veriore tė Kinės. Vitet e fundit gjithnjė e mė shumė njerėz janė tė shqetėsuar pėr ndotjen nga djegia e qymyrgurit. Pas vitit 1998, Pekini ka marrė masa qė tė pėrdorė lėndėt e pastra djegėse, si gazi natyror, nė vend tė qymyrgurit, nė mėnyrė qė tė ndryshojė strukturėn tradicionale tė energjisė dhe tė kontrollohet ndotja nga qymyrguri.
Njėkohėsisht Pekini rregulloi edhe strukturėn e industrisė. Shumė ndėrmarrje me ndotje tė madhe u shpėrngulėn nga zona urbane. Deri tani 200 ndėrmarrje industriale janė mbyllur. Nė tė ardhmen jo tė largėt, nė zonėn urbane tė Pekinit nuk do tė ekzistojė ndėrmarrje me ndotje tė madhe.
Nė vitin 2005, numri i automobilave nė Pekin arriti nė 2 milionė e 600 mijė. Nė fund tė vitit 2005, Pekini filloi tė zbatojė standardin shtetėror nr. 3, qė ėshtė i barabartė me standardin nr. 3 evropian. Pekini ka shpejtuar edhe heqjen nga qarkullimi tė automobilave tė vjetėr, duke pėrfshirė edhe 4 mijė autobusė tė vjetėr me motot diezel. Prandaj, pavarėsisht nga shtimi i sasisė sė automobilave, nuk janė shtuar lėndėt ndotėse lėshuara nga automobilat.
Pas 233 ditėve tė kthjellėt, krahas pėrpjekjeve tė paepura tė sektorėve pėrkatėsė, qėndron edhe merita e pekinasve tė thjeshtė. Ulja e ndotjes nga pluhurat ėshtė bėrė njė zakon i shumė familjeve tė thjeshta pekinase. (Wang Lei)
|