v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2006-01-09 18:58:02    
Fshatarėt janė pasuruar duke mbjellė agrume nė male tė zhveshura

cri

Kur erdhi koha e vjeljes sė agrumeve, filluan edhe punėt e shumta pėr fshatarin Liu Changyong tė fshatit Daluao nė Distriktin Autonom Mayang tė kombėsisė Miao tė provincės Hunan. Duke treguar agrumishtet nė male ai tha i gėzuar korrespondentit: "Sivjet ėshtė pėrsėri njė vit i bollshėm, nga mėse njė hektar tokė tė mbjellė me portokalle, mund tė marr mbi 50 mijė juanė." Vetėm brenda disa vjetėve ai ka ndėrtuar shtėpinė e re, shleu borxhet, ka edhe kursime.

Liu Changyong ėshtė njė nga 70 mijė fshatarėt e pasuruar tė distriktit Mayang. Tani nė kėtė distrikt janė mbjellė 12 mijė hektarė agrume. Qysh nga viti 2001, tė ardhurat mesatare pėr frymė tė fshatarėve tė distriktit Mayang janė shtuar me 200 juanė nė vit, ndėrsa nė vitin 2004, arritėn nė 1500 juanė.

Malet e kėtij distrikti janė tė mbuluar me gurė tė kuq. Nė fillim kur administrata qeveritare e distriktit mobilizoi fshatarėt tė mbjellin agrume nė male, asnjėri nuk besoi se nė kėto male me plot gurė, ku nuk ishte rritur asnjė dru, mund tė rriteshin mirė agrume.

Fshatarėt nuk kishin as agroteknikė e as besim. Nė kėtė kohė Komiteti i Partisė dhe administrata qeveritare e distriktit vendosėn qė kuadrot drejtuese tė mėsojnė tė parėt agroteknikėn, tė mbjellin agrume nė malet e zhveshura, duke u ngritur si shembull i tė gjithė fshatarėve dhe parashtruan kėrkesėn: "Njė njeri zotėron njė agroteknikė, njė njeri ndihmon njė familje fshatare".

Fondi i mbjelljes sė agrumeve erdhi nga grumbullimi i kuadrove, nga ndihma e qeverisė dhe nga kredia bankare. U organizuan mbi 80 kurse tė agroteknikės.

Nė vitin 1986, disktrikti mori 6 milionė e 400 mijė juanė kredi nga Banka Botėrore, nė vitin 1993 kuadrot e institucioneve tė distriktit hapėn 1200 hektarė toka tė reja, ku mbollėn agrume, tė cilat janė rritur shumė mirė. Kėshtu fshatarėt filluan tė kenė besim dhe tė mbjellin agrume nė kėto male tė zhveshura.

"Po tė mos kultivoja agrume, deri mė sot do tė jetoja me ndihmėn e qeverisė", i tha korrespondentit fshatari Fu Xihe. Para 9 vjetėve, kur mori vesh se agrumet e mbjella nga kuadrot e distriktit rriteshin mirė nė malet e mbuluara me gurė tė kuq, ai nuk e besoi. Kur pa me sytė e vetė agrumet e rritura pėr bukuri nė male, bile edhe me kokrra, ai u habit dhe u gėzua pa masė. Ai mori nė angazhim me njėherė 80 hektarė male tė zhveshura dhe mori 400 mijė juanė kredi nga banka. Pas 3 vjetėve, nė kėto toka ai mbolli portokalle, nė vitin 2000 ato dhanė 1000 tonė portokalle, nga tė cilat ai fitoi mbi 2 milionė juanė. Me kėto para ai krijoi njė shoqėri tė frutave, ku janė punėsuar mbi 30 veta dhe janė ftuar edhe mbi 100 agroteknikė pa shkėputje nga puna. Nėn shembullin e tij, fshatarėt e tjerė tė lokalitetit Shiyangshao filluan tė hapin toka tė reja dhe tė mbjellin agrume.

Tani fshatarėt e distriktit Mayang janė pasuruar duke kultivuar agrume. Ēdo vit nė sezonin e agrumeve portokallet e distriktit Mayang shpėrndahen nga malėsorėt e Kombėsisė Miao nė tė gjitha kraninat e vendit.?Pina?