Chen Danqing ka qenė profesor i Institutit tė Artit nė Universitetin Qinghua. Vitet e fundit, emri i tij ėshtė shfaqur shpesh nė mediat kineze pėr shkak tė eksperiencės sė jashtėzakonshme tė tij.
Chen Danqing lindi nė qytetin Shangai tė Kinės lindore. Kur ishte i vogėl, ai pati kontakte rastėsore me pikturėn perėndimore dhe filloi t'i pėlqejė ky art. Nė vitin 1970, nė Kinė po zhvillohej "Revolucioni i kulturės", 17-vjeēari Chen Danqing u largua nga vendlindja dhe shkoi nė njė fshat tė provincės Jiangxi pėr punė. Nė Jiangxi, Chen Danqing punonte ēdo ditė nė bujqėsi dhe nuk e dinte se kur do tė merrte fund njė jetė e tillė. Pėr tė lehtėsuar vetminė e vet, nė kohėn e lirė, Chen Danqing vizatonte pa pushim. Mė vonė, ai u bė njė piktor profesional nė njė fabrikė fshatare tė kutive tė hirit. Chen Danqing kujton:
"Detyra ime ishte qė tė vizatoja diēka nėpėr kuti, pėr shembull pemė, male etj. Vizatova mbi 600 kuti tė tilla."
Kjo eksperiencė nxiti pėrparimin e aftėsisė vizatuese tė Chen Danqingut. Mė vonė, ai vizatoi edhe piktura tė reklamės, ilustrime etj. Megjithėse Chen Danqingu nuk ishte trajnuar profesionisht, pikturat e tij ishin bėrė tė famshme nė fshatin ku banonte ai.
Nė shtator tė vitit 1976, Chen Danqing shkoi nė Tibet pėr vizatime. Nė atė kohė, vdiq ish-kryetari i Kinės Mao Cedong dhe populli kinez u zhyt nė vuajtje. Rreth kėsaj ngjarjeje, Chen Danqing krijoi njė pikturė tė madhe me bojra vaji "Lotė nė tokė bujqėsore" qė portretizonte hidjėrimin e disa fshatarėve tibetianė kur dėgjuan lajmin e vdekjes sė kryetarit Mao. Kjo vepėr mori pjesė nė ekspozitėn kombėtare tė pikturave dhe fitoi vlerėsim tė lartė nga qarqe tė ndryshme. Si rezultat, emri Chen Danqing u pėrhap shpejt nė qarqet e artit figurativ, shumė tė rinj qė merreshin me krijimin e pikturės me bojra vaji e vizituan posaēėrisht Chen Danqingun pėr mėsim.
Piktura "Lotė nė tokė bujqėsore" i solli Chen Danqingut nderim tė lartė, por ai nuk ishte i kėnaqur me kėtė sukses. Nė fillim tė vitit 1978, Chen Danqing mori pjesė nė provimet e aspirantit tė shkollės sė lartė pėr mbarė vendin dhe u pranua nga Universiteti Qendror i Artit i Kinės.
Nė kėtė universitet, Chen Danqing mėsoi sistematikisht teorinė e vizatimit perėndimor duke filluar jetėn e tij profesionale si piktor. Pas dy vjetėve, Chen Danqing vizitoi pėrsėri Tibetin dhe krijoi veprėn e shquar "Njė sėrė pikturash tė Tibetit". Nė tetor tė vitit 1980, nė ekspozitėn e veprave tė aspirantėve tė diplomuar tė Universitetit Qendror tė Artit, vepra e Chen Danqingut bėri bujė tė madhe dhe u bė njė monument nė historinė moderne tė artit figurativ tė Kinės.
Megjithėse pati sukses tė madh, Chen Danqing ishte i mendimit se kishte edhe shumė tė meta nė veprat e tij dhe ai duhet tė mėsonte pandėrprerje. Nė vitin 1982, Chen Danqing shkoi nė SHBA pėr studime sepse nė SHBA ai mund tė shihte shumė vepra tė piktorėve tė famshėm perėndimorė. Gjatė 18 vjetėve nė SHBA, Chen Danqing krijoi shumė vepra duke grumbulluar pėrvojė dhe aftėsia e tij u ngrit mė tej.
Nė vitin 2000, Chen Danqing u kthye nė atdhe dhe u bė me ftesė profesor i Institutit tė Artit tė Universitetit Qinghua. Kthimi i tij nė atdhe u solli qarqeve artistike vendėse mė tepėr freski. Pikėpamjet artistike dhe stili i veēantė i mėsimdhėnies tė Chen Danqingut kanė pasur ndikim tė madh nė fushėn e arsimit artistik tė Kinės. Gajtė mėsimdhėnies, Chen Danqing thekson tė zhvillohet plotėsisht talenti i studentėve. Shumė propozime tė tij janė pranuar nga specialistė tė arsimit artistik duke tėrhequr vėmendjen e organeve arsimore tė Kinės.
Pas njė viti, Chen Danqing dha dorėheqjen nga funksioni i profesorit dhe u bė njė piktor i lirė. Krahas tė qenit piktor, Chen Danqing ėshtė edhe njė shkrimtar. Atij i pėlqen edhe shumė muzika. Nė vitin 2002, Chen Danqing botoi librin "Shėnimet muzikore tė Chen Danqingut" ku shėnohen pėrshtypjet e tij pėr muzikėn kur ai banonte nė SHBA. Nė kėtė libėr, Chen Danqing diskuton me fjalė tė thjeshta disa tema qė tėrheqin vėmendjen e adhuruesve tė muzikės. Mė vonė Chen Danqing botoi edhe disa libra qė kanė fituar pėrshėndetjen e lexuesve. Chen Danqing u shpreh:
"Redaktori mė tha se ēdo libėr imi shitet shumė mirė nė treg. Jam i mendimit se librat e mi pasqyrojnė mendimet e shumė lexuesve." (Fani)
|