|
|
 |
| (GMT+08:00)
2005-12-20 18:50:19
|
 |
|
Rrėfimet e regjisorit shqiptar Viktor Gjika rreth filmit artistik " I teti nė bronz "(2)
cri
 Pastaj, z. Viktor Gjika foli edhe pėr vėshtirėsitė qė ka patur gjatė xhirimit tė kėtij filmi si dhe pėr muzikėn dhe kompozitorin e muzikės sė kėtij filmi Kujtim Laro. Ai tha: "Vėshtirėsitė nė kėtė film kryesisht kanė qenė artistike, jo natyrore si nė filmat e tjerė, kishte vėshtirėsi pėr tė gjetur tė veēantėn e ēdo personazhi e tė ēdo episodi. Nė kėtė drejtim edhe muzika kishte rėndėsi tė veēantė. Muzika duhej tė kishte njė lejtmotiv, qė ky lejtmotiv t' i zgjonte secilit kujtimet e veta. Bėra shumė mirė qė edhe kėtė radhė mora si kompozitor njė kompozitar fillestar, Kujtim Laron, i cili ishte duke mbrojtur diplomėn nė konservatorin e Tiranės dhe unė i besova atij muzikėn e njė filmi tė tillė. Mė vonė ai u bė njė nga kompozitorėt mė tė shquar pėr muzikė filmi. Kam bashkėpunuar me tė edhe nė filmat "Yjet e netėve tė gjata", "Nėntori i dytė", dhe kompozitorė tė tjerė e kanė marrė. Ai gjente lejtmotive shumė tė bukura dhe shumė konkrete qė tė mbanin tė lidhur." Pėr arsye se tė rinjtė kineze nuk dinin historinė e luftės antifashiste nė Shqipėri, z. Viktor Gjika foli hollėsisht edhe pėr sfondin e luftės sė dytė botėrore nė fushėn e betejave nė Shqipėri si dhe pėr rolin e Sali Protopapės nė kėtė  film qė ishte kreu i Ballit Kombėtar tė Shqipėrisė. Ai tha : "Balli" pretendonte se e luftonte pushtuesin, por ajo organizatė e kompromentoi veten, se u bashkua me pushtuesin kundėr lėvizjes komuniste. Mė tepėr interesohej pėr pushtetin pas luftės sesa pėr tė bėrė luftėn. Nė mesin e "Ballit kombėtar" ka pasur dhe nacionalistė tė ndershėm dhe pjesa e mė tė ndershmėve u bashkua me lėvizjen nacionalclirimtare. Kurse njė pjesė e madhe e ballistėve u bėnė kolaboracionistė me pushtuesit dhe kėtė historia nuk ua fal, ashtu si dhe nė vende tė tjera. Sali Protopapa ishte njėra anė. Megjithėse ishte jo pa vlera, ky u bashkua me gjermanėt, kurse Arifi, qė edhe ky ishte ballist, e kuptoi se e drejta ėshtė nė anėn tjetėr, se kundėr gjermanėve po luftojnė partizanėt. Nė skenėn e burimit, ku takon Ibrahimin, Ibrahimi i thotė: "Do tė vijė dita qė do tė tė vijė turp qė je lidhur me ballistėt". Dhe ai e kupton sidomos nė skenėn e lėmit, ku gjermanėt pushkatojnė 10 fshatarė, ai e kuptoi se e drejta ishte me partizanėt. Pėr herė tė parė u pa nė mėnyrė objektive qė  kishte dhe ndėrmjet tyre njerėz tė ndershėm. Ky ėshtė njė debat qė vazhdon ende nė Shqipėri. "Balli Kombėtar" pretendon se ka pasur nacionalistė. Ėshtė e vėrtetė se themeluesi i "Ballit" ka qenė Mit'hat Frashėri. Por ai e mbylli gabim. Merita e komunistėve ishte se e lidhėn Shqipėrinė me koalicionin antifashist. Kurse ballistėt u lidhėn me pushtuesit dhe kėtė historia nuk ua fal. Mendoni pėr njė moment nėse Shqipėria do tė ishte lidhur me gjermanėt. Atėherė Shqipėria nuk do tė ekzistonte mė tashmė. Ka qenė shpėtimtare pėr fatet e Shqipėrisė kjo lloj renditjeje. Duke pėrfunduar kėtė temė, z. Viktor Gjika u tregoi korrespondentėve edhe njė episod tė vogėl tė ndodhur mė vonė. Ai tha : "Filmi ka pasur parasysh figura konkrete, por ėshtė forca e shkrimtarit qė i pasuroi dhe i krijoi nė nivel artistik. Tė vėrteta dhe historike janė marrėdhėniet ndėrmjet kėtyre personazheve. Nė 1990, kur filluan pėrmbysja nė Shqipėri, kur u thyen bustet e Enver Hoxhės, shkuan edhe nė Kinostudio dhe filluan tė thyenin bustet e Enver Hoxhės. Punonjėsi u tha: "Vetėm kėtė mos e thyeni. Ky s'ėshtė Enver Hoxha, ky ėshtė Mevlani".?zhai)
|
|
|
