v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-10-18 22:02:40    
Industria e energjisė ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm pėr nxitjen e zhvillimit tė ekonomisė sė Singjianit

cri

Rajoni autonom i Singjian-ujgurit qė ndodhet nė Kinėn veri-perėndimore, ėshtė rajon ose provincė me sipėrfaqjen mė tė madhe nė Kinė. Nafta, gazi natyror, qymyrguri dhe burime tė tjera tė kėtij rajoni janė shumė tė pasura. Sot industria e energjisė ėshtė bėrė njė industri shtylle e ekonomisė sė Singjianit. Tani Singjiani po merr masa tė shumėllojshme pėr ta ndryshuar mė tej epėrsinė e burimeve nė epėrsi ekonomike dhe pėr tė nxitur zhvillimin e shpejtė tė komunitetit ekonomik.

Nga tė dhėnat mė tė reja statistikore tė burimeve del se rezerva e naftėsnė Singjian i kaloi tė 20 miliardė tonėt, rezerva e gazit natyror ėshtė 11 trilionė metra kub, duke zėnė mesatarisht njė tė tretat e naftės dhe tė gazit natyror tė kontinentit tė Kinės, ndėrsa rezerva e kėrkuar e qymyrgurit zė 40% tė rezervės sė qymyrgurit tė Kinės.

Gjatė 50 vjetėve, qeveria qendrore kineze dhe administrata e rajonit autonom tė Singjian-ujgurit investuan gjithėsej 290 miliardė juanė nė shfrytėzimin e energjisė sė Singjianit. Njė sėrė fushash tė mėdha tė naftės dhe bazash tė industrisė sė naftės dhe tė industrisė kimike janė ndėrtuar njeri pas tjetrit nė Singjian. Gjatė 15 vjetėve tė fundit, sasia e prodhimit tė naftės bruto tė Singjianit u shtua nė viti nė njė milion e 100 mijė tonė. Nė vitin 2004, sasia e prodhimit tė naftės bruto tė Singjianit arriti nė mbi 20 milionė tonė, duke zėnė vendin e 3-tė nė Kinė. Sasia e prodhimit tė gazit natyror arriti nė mbi 5 miliardė metra kub, duke zėnė vendin e 2-tė nė Kinė. Vitin e kaluar, tė ardhurat e shitjes sė naftės dhe tė produkteve tė industrisė petro-kimike tė Singjianit i kaluan tė 40 miliardė juanėt. Industria e naftės ėshtė bėrė njė industri e parė shtylle e Singjianit. Duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė gazetarėve, kryetari i administratės sė rajonit autonom tė Singjian-ujgurit tha se industria e energjisė ka nxitur zhvillimin e ekonomisė sė Singjianit.

Shfrytėzimi i naftės dhe i gazit natyror ka nxitur zhvillimin e shpejtė tė ekonomisė sė Singjianit. Tė ardhurat financiare tė Singjianit janė ardhur kryesisht nga industria e naftės, e gazit natyror dhe e qymyrgurit.

Zhvillimi i shpejtė i industrisė sė energjisė jo vetėm ka plotėsuar kėrkesat e energjisė dhe tė produkteve tė industrisė petrokimike gjatė procesit tė zhvillimit tė ekonomisė sė Singjianit, por edhe ka luajtur njė rol aktiv nė zgjidhjen e punėsimit dhe nė zhvillimin e industrive tė tjera lokale.

Pėrveē kėtyre, shfrytėzimi i energjisė ka shpejtuar edhe procesin e ndėrtimit tė urbanizimit tė Singjianit. Njė sėrė qytetesh janė ndėrtuar pėrkatėsisht. Qyteti Kramaj u ndėrtua pas shpalljes sė Kinės sė re. Ai ka qenė njė fushė e naftės. Nėpėrmjet zhvillimit 50 vjeēar, fusha Kramaj ėshtė bėrė fusha mė e madhe e naftės nė Kinėn veri-perėndimore. Vitin e kaluar, sasia e prodhimit tė naftės bruto tė fushės Kramaj i kaloi tė 10 milionė tonėt.

Pėr tė ngritur nivelin e pėrgjithshėm tė industrisė sė naftės dhe tė industrisė petrokimike tė Singjianit dhe pėr tė nxitur zhvillimin e ekonomisė lokale, nė fillim tė vitit tė kėtij viti, qeveria kineze investoi edhe mbi 26 miliardė juanė nė tė.

Tani, administrata e rajonit autonom tė Singjian-ujgurit po shpejton mė tej shfrytėzimin dhe pėrdorimin e naftės, tė gazit natyror dhe tė burimeve tė tjera tė epėrsisė. Parashikohet se deri nė vitin 2010, sasia e prodhimit tė naftės bruto tė Singjianit do tė arrijė nė 30 milionė tonė dhe sasia e prodhimit tė gazit natyror do tė arrijė nė 18 miliardė metra kub. (Sihai)