dėgjoni
Me rastin e 600-vjetorit tė lindjes sė heroit kombėtar tė shqiptarėve, Skėnderbeut, mė 21 shtator u organizua nga ambasada e Republikės sė Shqipėrisė nė Kinė njė konferencė pėrkujtimore, ku morėn pjesė ambasadori i Shqipėrisė nė Kinė zoti Kujtim Xhani dhe punonjės tė tjerė tė ambasadės, e ku ishin tė ftuar edhe albanologėt e shqipfolėsit kinezė, si dhe studentė e pedagogė tė gjuhės shqipe tė Universitetit tė Gjuhėve tė Huaja tė Pekinit.
Nė kėtė konferencė mbajti njė referat profesoresha kineze He Daming me titull: "Veprimtaria e heroit kombėtar shqiptar Gjergj Kastrioti ? Skėnderbeu". Pas saj mbajti njė referat bashkėpunėtori i vjetėr shkencor kinez Zheng Enbo mbi veprat e autorėve shqiptarė pėr Skėnderbeun. Mė pas ish-ambasadori i Kinės nė Shqipėri Fan Chengzuo recitoi dy poezi tė krijuara prej tij pėr kujtimin e Skėnderbeut.
Konferenca pėrkujtimore kaloi nė njė atmosferė shumė tė ngrohtė, nė mes tė recitimeve e kėngėve shqiptare tė studentėve kinezė.
Konferencėn e hapi ambasadori shqiptar Kujtim Xhani, ndėr tė tjera ai tha:
"Jemi tė gėzuar qė kemi sot nė mesin tonė shokė kinezė, tė gjithė kontribues pėr marrėdhėnie ndėrmjet dy vendeve tona. Viti 2005 nė Shqipėri ėshtė shpallur "Viti i Skėnderbeut", ėshtė 600-vjetori i lindjes sė Skėnderbeut, heroit kombėtar tė Shqipėrisė. Shqiptarėt kudo qė janė gjatė kėtij viti kanė organizuar aktivitete tė ndryshme pėr tė nderuar figurėn e shquar tė Skėnderbeut, tė kėtij komandanti heroik, i cili bashkoi popullin shqiptar nė luftė kundėr Perandorisė Osmane dhe e udhėhoqi me fitore pėr njėēerek shekulli. E veēanta pėr ne ėshtė se kėtė festė e kremtojmė sė bashku me shokėt kinezė. Kėtu nė kėtė sallė kemi ish-ambasadorė, diplomatė, punonjės tė tjerė, studentė. Tė gjithė sė bashku kanė kontribuar dhe jemi tė sigurt se do tė kontribuojnė pėr ēuarjen pėrpara tė marrėdhėnieve midis dy vendeve tona.
Pėr mua ėshtė kėnaqėsi qė sot nė kėtė ditė pėrkujtimore tė heroit kombėtar Skėnderbeut, do tė kemi kėnaqėsinė dhe nderin tė dėgjojmė disa tema tė pėrgatitura nga shokėt kinezė dhe ndėr ta ėshtė profesori Zheng Enbo, i mirėnjohur nė Republikėn Popullore tė Kinės, me disa tituj shkencorė, por nė kėtė takim vjen edhe me njė titull tjetėr, kėtė herė nga Republika e Shqipėrisė. Ai ėshtė shpallur 'anėtar nderi' i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe tė Artistėve tė Shqipėrisė."
Pastaj ambasadori shqiptar z. Kujtim Xhani e ftoi shoqen Drita tė mbajė referatin.
"Fjalėn e parė ia japim shoqes Drita, edhe kjo ka dhėnė kontribut shumė tė madh pėr marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve tona."
Profesoresha He Daming (Drita) mbajti nė kėtė konferencė njė referat me titull:
"Veprimtaria e heroit kombėtar shqiptar Skėnderbeu".
(1405-1468)
Sivjet ėshtė 600-vjetori i lindjes sė Skėnderbeut. Mė kujtohet koha kur isha pėr studime nė Universitetin e Tiranės, dėgjoja kudo nė Shqipėri emrin e ndritur dhe tė lavdishėm tė shqiptarėve ? Skėnderbeu. Ky emėr ėshtė simboli i shqiptarėve dhe krenaria e tyre. Figura e Skėnderbeut mbi kalė me shpatė tė ngritur lart ka mbetur gjithmonė e ngulitur nė mendjen time. Megjithėse nuk e kam studiuar si duhet historinė e Shqipėrisė dhe veprimtarinė heroike patriotike tė Skėnderbeut, prapė se prapė ushqej respekt tė madh pėr kėtė hero tė madh tė shqiptarėve.
Sot ne albanologėt e shqipfolėsit kinezė mblidhemi kėtu sė bashku me ambasadorin e Shqipėrisė nė Kinė zotin Kujtim Xhani dhe miq tė tjerė shqiptarė, pėr tė pėrkujtuar veprimtarinė e ndritur tė Skėnderbeut. Kjo ėshtė hera e parė qė pėrkujtojmė nė Pekin veprimtarinė e heroit shqiptar Skėnderbeu, pra kjo ngjarje ka rėndėsi tė veēantė.
Shoku Zheng Enbo mė kėrkoi qė tė flas pėr Skėnderbeun, kėtu po flas shkurtimisht dhe thjesht, meqė janė tė pranishėm edhe studentėt e gjuhės shqipe tė Universitetit tė gjuhėve tė huaja tė Pekinit. Unė kam pėrgatitur kėtė referat tė shkurtėr e tė pėrgjithėsuar, pasi lexova disa materiale (kryesisht tė Tajar Zavalanit dhe tė Marin Barletit) brenda njė kohe tė shkurtėr, pra nuk e kam studiuar thellė veprėn e Skėnderbeut. Nė se kam folur gabim pėr faktet historike, mė korrigjoni, dhe kėtu ju kėrkoj ndjesė.
|