Puna pėr mbledhjen e subjekteve tė ceremonive tė hapjes dhe tė mbylljes sė Lojėrave Olimpike tė Pekinit fillohet nga 1 marsi tė vitit 2005 deri nė fund tė korrikut. Ceremonitė e hapjes sė Lojėrave Olimpike tė vitit 2000 dhe tė vitit 2004 janė konsideruar nga e gjithė bota si ceremoni klasike.
Nė vitin 2000, para Lojėrave Olimpike tė Sidnejit, komiteti organizativ organizoi stafedėn e pishtarit olimpik nė mėnyrė tė veēantė. Pishtari transportohej nėpėrmjet linjes ujore, tokėsore dhe ajrore. Pjesa mė e bukur e stafedės ishte qė shkencėtari australian, Dunkani e mbaroi stafedėn nėn det tė Australisė verilindore. Ceremonia e hapjes u organizua shumė mirė dhe ceremonia e ndizjes sė flakės olimpike ngriti nė kulm atmosferėn e ceremonisė.
Stafeda e pishtarit olimpik ėshtė njė pjesė e pazėvendėsueshme e ceremonisė sė hapjesė sė Lojėrave Olimpike. Qysh nga viti 1936, kur filloi stafedėn e pishtarit olimpik nė Berlin, tė gjithė vendet organizatore bėnė gjithēka tė organizojnė njė stafedė tė veēantė tė pishtarit olimpik. Por pėr ceremoninė e stafedės sė pishtarit olimpik tė vitit 2008, ēfarė ide tė re do tė ketė Pekini? Pas ceremonitė e bukura dhe e veēanta e vitit 2000 dhe tė vitit 2004, Pekini po pėrballon jo vetėm njė shansė tė mirė pėr tė treguar karakteristikėn e vet, por edhe njė sfidė e madhe pėr tė fituar vlerėsimin e lartė tė tė gjithė botės.
Nė vitin 2004, kur u organizuan nė Athinė Lojėrat Olimpike, komiteti organizativ harxhoi shumė kohė dhe para pėr tė krijuar njė ceremonie plotėsisht tė re tė hapjes. Subjekti i ceremonisė pėrfshin shumė ide tė reja dhe tė bukura, p.sh. qendra e stadiumit u mbush me ujė dhe nė ajėr u instaluan shumė kabllo, tė gjitha kėto kontrolloheshin nga njė sistem modern kompjuterik. Nė kėtė ceremoni, u treguan shumė legjenda e histroia greke, njerėzit e tė gjithė botės tėrhiqeshin shumė nga ato pamje tė bukura.
Tani Pekini ka radhė tė organizojė ceremoninė e hapjes sė Lojėrave Olimpike. E dimė qė Kina dhe Greqia janė vende me histori e kulturė tė lashtė, si tė tregohen kėto pėrmbajtje tė pasura nė njė ceremoni ėshtė sfida mė e madhe pėrpara Pekinit.
Duke pėrmendur ceremoninė e hapjes, ne nuk do tė harrojmė atė tė vitit 1992, kur u organizuan Lojėrat Olimpike nė Barcelonė. Aristja e njohur greke, Maria Papuki e ndezi pishtarin olimpike nė Olimpiadė. Pas 43 ditėsh, kur pishtari arriti nė stadiumin kryesor, shigjetari i famshėm spanjoll 37 vjeēar, Antonio Rebollo, i cili fitoi medaljen e artė nė Paralimpiadėn e vitit 1984 dhe tė vitit 1988, ndezi flakėn olimpike me njė shigjetė. Ai u ngrit nga karroca invalidi dhe ndezi kokėn e shigjetės, prandaj e hohdi shigjetėn nė pishtarin e stadiumit. Pėr tė mbaruar ndezjen e flakės olimpike, Rebollo kishte pėrgatitur pėr mė shumė se 2000 herė.
Duke parė organizimin e bukur tė kėtyre ceremonive tė hapjes gjatė vjetėve tė fundit, ne dėshirojmė qė Pekini mund t'i jepė botės njė suprizė tė madhe, tė na tregojė kulturė tradicionale kineze. (Jiang Lei)
|