Megjithatė, qeveria kineze nuk heq dorė nga pėrpjekjet pėr paqen dhe ribashkimin midis dy brigjeve. Nė fjalimin e mbajtur nė mars tė kėtij viti mbi zgjidhjen e problemit tė Tajvanit, kryetari i shtetit i Kinės Hu Jintao tha se Pala e pjesės kontinentale nuk do tė heqė dorė kurrė nga pėrpjekjet pėr ribashkimin paqėsor. Pala e pjesės kontinentale do tė bėjė me gjitha forcat dhe si duhet punėt, qė janė nė favor tė bashkatdhetarėve tajvanezė, tė nxitjes sė shkėmbimeve midis dy brigjeve, tė mbrojtjes sė paqes sė rajonit tė ngushticės sė Tajvanit dhe tė ribashkimit paqėsor tė atdheut.
Sigurisht se ndaj veprimeve tė autoriteteve tajvaneze pėr "pavarėsinė e Tajvanit", qė janė shkallėzuar nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe ndaj komplotit tė disa forcave tė huaja, qė kanė ndėrhyrė nė ribashkimin e Kinės, qeveria kineze ka deklaruar shumė herė se pėr mbrojtjen e ribashkimit shtetėror, ajo nuk premton tė heqė dorė nga pėrdorimi i forcave tė armatosura. Nė fjalimin e mbajtur nė mars tė kėtij viti pėr zgjidhjen e problemit tė Tajvanit, kryetari i shtetit i Kinės Hu Jintao ritheksoi pėrsėri kėtė qėndrim tė vendosur. Ai tha se
"mbrojtja e sovranitetit shtetėror dhe e tėrėsisė territoriale janė interesa thelbėsorė tė shtetit. Populli njė miliard e 300 milionėsh kinez nuk do tė pranojė kurrė dėmtimin e sovranitetit dhe tė tėrėsisė territoriale tė Kinės nga askush." "Nė ēėshtjen e parimit tė rėndėsishėm kundėr pėrēarjes sė shtetit, ne nuk ngurrojmė dhe sprapsemi kurrė. Kina ėshtė vendi i popullit 1 miliard e 300 milionėsh kinez, duke pėrfshirė 23 milionė bashkatdhetarėt tajvanezė. Pėr ēdo problem qė prek sovranitetin shtetėror dhe tėrėsinė territoriale, duhet tė vendoset bashkėrisht nga populli 1 miliard e 300 milionėsh kinez.
Edhe nė mars tė kėtij viti, organi suprem i pushtetit i Kinės publikoi "Ligjin kundėr secesionit tė shtetit", duke pėrcaktuar me formė ligjore kursin bazė tė qeverisė kineze pėr zgjidhjen e problemit tė Tajvanit dhe vendosmėrinė e saj kundėr pėrēarjes sė shtetit.
Pėr paqen dhe stabilitetin e rajonit tė ngushticės sė Tajvanit dhe pėr nxitjen e zhvillimit tė marrėdhėnieve midis dy brigjeve, gjatė gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti, sekretari i pėrgjithshėm i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Kinės Hu Jintao i dėrgoi njė ftesė pėr vizitė nė pjesėn kontinentale kryetarit tė Partisė Guomidanase tė Kinės, partisė opozitare mė tė madhe tė Tajvanit Lian Zhan. Nė fund tė prillit tė kėtij viti, liderėt mė tė lartė tė dy partive realizuan nė Pekin bisedimet e para qysh nga fillimi i gjendjes armiqėsore, qė zgjati 56 vjet. Tė dyja palėt arritėn unanimitet mendimesh pėr nxitjen e rifillimit tė konsultimeve tė barabarta nė bazė tė parimit tė njė Kine dhe pėr probleme tė tjera. Pas vizitės sė kryetarit tė Partisė Gomidanase, kryetari i Partisė Qinmin dhe kryetari i Partisė Xindang, "dy partive opozitare" tė tjera tė Tajvanit vizituan pėrkatėsisht pjesėn kontinentale dhe arritėn me kryetarin Hu Jintao unanimitet mendimesh.
Tė dashur dėgjues, dėgjuat pjesėn e dytė tė konkursit tė njohurive "Tajvani-ishulli" margaritar i Kinės mbi kursin bazė dhe pėrpjekjet e qeverisė kineze pėr zgjidhjen e problemit tė Tajvanit.
Ju ftojmė tė dėgjoni dy pyetjet:
1. Cili ėshtė kursi bazė i qeverisė kineze pėr zgjidhjen e problemit tė Tajvanit?
2. Nė mars tė kėtij viti, organi suprem i pushtetit i Kinės publikoi njė ligj tė rėndėsishėm. Si e ka emrin ky ligj?
|