 Megjithėse pėrmasat e bashkėpunimit ekonomiko-tregtar midis dy brigjeve janė tė mėdha, tregtia dypalėshe ėshtė ende tregti indirekte dhe shkaku i moszhvillimit tė tregtisė sė drejtėpėr drejtė ėshtė se autoritetet administrative tė Tajvanit nuk iu pėrgjigjėn thirrjes sė pjesės kontinentale dhe tė banorėve tė Tajvanit pėr lidhje direkte tregtare, postare dhe tė transporti dhe pengojnė me tė gjitha mėnyrat kėto lidhje. Pėr kėtė, pakėnaqėsia mė e madhe vjen nga biznesmenėt tajvanezė.
Njeri prej tyre, zoti Chen Kuoyuan qė merret me tregtinė midis dy brigjeve, tha: Po tė ketė lidhje tė drejtpėrdrejta midis dy brigjeve, do tė kursehen shumė forca njerėzore dhe materiale pėr tregtinė midis tyre dhe do tė shtohet edhe koeficienti i sigurisė. Do tė shtohen edhe kontaktet midis personave tė tė dy brigjeve. Kjo jo vetėm ka tė bėjė me interesat e biznesmenėve tė Tajvanit nė pjesėn kontinentale, por edhe ėshtė njė aspiratė e pėrbashkėt e bashkatdhetarėve nė tė dy brigjet e ngushticės.
Zoti Chen shpreson se autoritetet tajvaneze do tė veprojnė sipas prirjes sė pėrgjithshme, do tė respektojnė vullnetin e popullit, nuk do tė pengojnė me faktorė politikė lidhjet e drejtpėrdrejta midis dy brigjeve, do tė heqin dorė sa mė parė nga politika e tregtisė diskriminuese ndaj pjesės kontinentale dhe nga kufizimet e paarsyeshme ndaj investimeve tė biznesmenėve tė Tajvanit nė pjesėn kontinentale dhe do tė nxisin me veprime konkrete zhvillimin e bashkėpunimit ekonomiko-tregtar midis dy brigjeve.
Nė kontrast tė qartė me veprimet negative tė autoriteteve tajvaneze, pala e pjesės kontinentale ka bėrė gjithmonė pėrpjekje pėr nxitjen e bashkėpunimit midis dy brigjeve, duke mbajtur parasysh interesat e popujve tė tė dy brigjeve, veēanėrisht tė popullit tė Tajvanit. Ashtu siē e kemi pėrmendur nė artikullin e parė tė kėtij konkursi nė Tajvan prodhohet oriz, fruta dhe produkte tė tjera bujqėsore dhe vitet e fundit kėto produkte bujqėsore nuk janė shitur mirė brenda ishullit tė Tajvanit. Pėr tė ndihmuar fshatarėt e Tajvanit nė zgjidhjen e kėtij problemi, pjesa kontinentale ka marrė masa tė reja pėr nxitjen e shitjes sė produkteve bujqėsore tė Tajvanit nė pjesėn kontinentale. Sipas tė dhėnave nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti u shtua 40% shitja e frutave tė Tajvanit nė pjesėn kontinentale nė krahasim me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar. Nga l gushti i kėtij viti pjesa kontinentale mori njė masė tė re qė 15 fruta tė Tajvanit mund tė shiten pa taksa nė pjesėn kontinentale. Sipas parashikimit tė personaliteteve pėrkatėse, me zbatimin e kėsaj politike do tė shtohet mė tej sasia e shitjes sė frutave tė Tajvanit nė pjesėn kontinentale.
Dy pyetje tė konkursit:
E para, ku ėshtė tregu mė i madh i shitjes sė produkteve tė Tajvanit dhe burimi kryesor i suficitit tė tij tregtar ?
E dyta, cila palė nga dy brigjet e ngushticės bėn thirrje pėr lidhje tė drejtpėrdrejta tregtare, postare dhe transporti midis pjesės kontinentale dhe Tajvanit ? Cili ėshtė shkaku i mungesės sė lidhjeve tė tilla deri mė sot midis dy brigjeve ? ( zhang )
|
