Nga praktika e ndėrmarrjeve tė mėdha tė pronės shtetėrore del se e ardhmja e njė ndėrmarrjeje varet nga rritja e prodhimtarisė sė degėve kryesore tė saj. Siē tregojnė tė dhėnat e publikuara nga Revista e pėrjavėshme e informatave tė naftės, Korporata Kineze e Naftės dhe Gazit Natyror, qė ėshtė njė nga 10 kompanitė mė tė mėdha tė naftės nė botė, nė zhvillimin e saj, mbėshtetet nė degėt kryesore tė saj.
Nė nxjerrjen e naftės bruto: stabilizimi me vendosmėri i sasisė nė zonat lindore dhe rritja e shpejtė e sasisė nė zonat perėndimore
Shtimi i rezervave tė naftės bruto ėshtė bazė e zhvillimit tė industrisė sė naftės nė Kinė. Nė vitet 90 tė shekullit tė fundit, sektorėt e industrisė sė naftės tė Kinės parashtruan kursin strategjik tė "stabilizimit tė sasisė nė zonat lindore dhe tė rritjes sė sasisė nė zonat perėndimore". Kurse sivjet, nė pėrgjigje tė ndryshimit tė kėrkesave sė vendit pėr energjetikėn, ata ndryshuan kursin strategjik nė atė tė "stabilizimit me vendosmėri tė sasisė nė zonat lindore dhe tė rritjes sė shpejtė tė sasisė nė zonat perėndimore".
Stabilizimi i sasisė sė naftės sė nxjerrė nė zonat lidnore ka shumė rėndėsi. Fusha e naftės Daqing, qė ėshtė fusha mė e madhe e naftės nė Kinė, ka marrė masa pėr integrimin e kėrkimeve gjjeologjike me nxjerrjen e naftės bruto; ka bėrė pėrpjekje qė sasia vjetore e nxjerrjes sė naftės bruto nė fushat periferike tė arrijė nė 55 milionė tonė. Fushat e naftės Liaohe, Dagang, Kilin, Huabei dhe Jidong po presin shansin e ri, megjithėse kanė disa vėshtirėsi. Sidomos, fusha e naftės Jidong, duke aplikuar teknikėn e re, ka realizuar shtimin e shpejtė tė rezervave.
Vitet e fundit, fushat e naftės nė zonat perėndimore tė Kinės kanė intensifikuar kėrkimet gjeologjike, si rezultat, sasia e naftės sė nxjerrė u rrit vazhdimisht. Para 3 vjetėve, nė fushėn e naftės Sinkiang, qė ndodhet nė ultėsirėn Zhungal tė Sinkiangut, sasia vjetore e nxjarrjes sė naftės bruto i kaloi 10 milionė tonėt, dhe ajo u bė e para fushė e madhe e naftės me 10 milionė tonė naftė bruto nė vit nė zonat perėndimore. Fusha e naftės Ēangqing, qė ndodhet nė ultėsirėn Erdos tė Mongolisė sė Brendshme, ka rritur disa vjet me radhė sasinė e nxjerrjes sė naftės dhe gazit natyror dhe, nė vitin 2003, sasia vjetore e nxjerrjes sė naftės bruto arriti nė 10 milionė tonė. Nė fushėn e naftės Tarim, qė ndodhet nė shkretėtirėn Takramakan, sasia e vjetore e nxjerrjes sė naftės bruto i kaloi 5 milionė tonėt. Vitin e kaluar, edhe nė fushėn e naftės Qinghai, sasia vjetore e nxjerrjes sė naftės bruto arriti nė 4 milionė tonė.
Nė nxjerrjen e gazit natyror: nafta dhe gazi natyror kanė tė njėjtėn rėndėsi
Sipas tė dhėnave statistikore, nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti, sasia vjetore e nxjerrjes sė gazit natyror nė Kinė arriti nė 17 miliardė e 200 milionė metra kub, shifėr kjo qė u rrit 21.6% nė krahasim me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar. Linja e dytė e gazsjellėsit nga provinca Shesi nė Pekin u inaugurua 3 muaj para afatit, gjė qė siguroi mė tej furnizimin e qytetarėve tė Pekinit me gaz natyror.
Industria kineze e naftės ka dhėnė kontribut tė madh pėr vendin tonė edhe nė furnizimin me gaz natyror dhe ky kontribut ėshtė i pandarė nga dy emra kumbues: Kara 2 dhe Surig.
Nė pusin e kėrkimeve gjeologjike Kara numėr 2, qė ndodhet nė qarkun Aksu tė rajonit autonom Sinkiang-ujgur, u zbulua rrymė e gazit tė rendimentit tė lartė, gjė qė shėnoi zbulimin me sukses tė fushės sė madhe tė gazit natyror Kara 2. Sasia e rezervave dhe rendimenti i nxjerrjes sė gazit nė kėtė fushė janė tė pashoq nė gjithė Kinėn. Me zbulimin e kėsaj fushe tė gazit natyror, u hodh njė bazė e shėndoshė e ndėrtimit tė njė gazsjellės pėr sjelljen e gazit nga zonat perėndimore nė zonat lindore tė Kinės dhe lindi njė arterie e madhe energjetike, e cila pėrshkon gjithė Kinėn, nga perėndimi deri nė lindje. Fusha e gazit natyror Surig, qė ndodhet nė ultėsirėn Erdos tė rajonit autonom tė Mongolisė sė Brendshme, ka vendburime tė konsiderueshme dhe do tė luajnė rol tė rėndėsishėm pėr shfrytėzimin e vazhdueshėm tė vendburimeve natyrore.
Njė gjė e kėnaqshme ėshtė se edhe nė ultėsirėn Sungar-Liaohe dhe nė ultėsirėn e Siēuanit janė zbuluar vendburime tė pasura tė gazit natyror. Janė zbuluar tashmė se kėto dy ultėsira kanė secila njė rezervė prej 100 miliardė metra kub gazi natyror.
Rafinimi i naftės dhe industria petrokimike
Me shtimin e sasisė sė nxjerrjes sė naftės bruto, janė zhvilluaur me ritėm tė shpejtė edhe rafinimi i naftės dhe industria petrokimike. Nė pėrgjigje tė kėrkesave tė zhvillimit tė ekonomisė kombėtare, nė industrinė kineze tė rafinimit tė naftės u shpejtua rregullimi i strukturės, si rezultat, u rrit kapaciteti i prodhimit. Nė gjashtėmujorin e parė tė kėtij viti, nė rrethanat e ngritjes sė ēmimit tė naftės nė arenėn ndėrkombėtare, Korporat Kineze e naftės shtoi sasinė e pėrpunimit tė naftės, si rezultat, sasia e rafinimit tė naftės u rrit 10.6% nė krahasim me tė njėjtėn periudhėn e vitit tė kaluaur dhe sasia e produkteve petrokimike u rrit 10.8%.
Njė vepėr e madhe e sjelljes sė gazit natyror
Mė 3 gusht tė kėtij viti, u inaugurua gazsjellėsi 4000 kilometra i gjatė, qė fillon nė perėndim nga Sinkiangu dhe mbaron nė lindje nė Shangai. Nėpėrmjet kėtij gasjellėsi, gazi natyror i Sinkiangut do tė arrijė nė Shangai mė 10 tetor tė kėtij viti. Ky gazsjellės, qė pėrshkon 10 provinca ose rajone autonome, do tė sjellė ēdo vit 12 miliardė metra kub gaz natyror nė krahinat e fushave qendrore, nė provincat e Kinės Lindore dhe nė zonat e Deltės sė lumit Jance. (Zheng)
|