Midis pjesės kontinentale tė Kinės dhe Tajvanit gjendet njė ngushticė detare, por tė dy brigjet e ngushticės i pėrkasin qysh nga koha e lashtė njė vendi. Banorėt e dy brigjeve janė me tė njėjtėn prejardhje dhe kanė tradita tė pėrbashkėta historike e kulturore. Pėr shkaqe politike, banorėt e dy brigjeve nuk kanė mundur ende tė realizojnė kontakte tė lira, por megjithatė, traditat e njėllojta historike e kulturore dhe ndjenjat prej njė gjaku tė bashkatdhetarėve kinezė nuk janė tė shkėputura nga ngushtica.
Incizimi qė po dėgjoni ėshtė recetimi kolektiv nga nxėnėsit tajvanezė tė librit tė njohur klasik kinez: "Mbi ritet". Nė kėtė incizim janė pėrshkrimet e ideologut tė njohur kinez para dy mijė vjetėve Konfucit pėr njė shoqėri ideale.
Pėr njė kohė tė gjatė banorėt tajvanezė ashtu si banorėt e pjesės kontinentale kanė marrė njė edukatė tė kulturės tradicionale kineze. Edhe nė kohėn e sotme, pasi janė adoptuar modelet dhe pėrmbajtjet e arsimit perėndimor, pėrmbajtjet e kulturės tradicionale tė kombit kinez ende zėnė njė pėrqindje relativisht tė madhe nė arsimin e shkollės dhe janė respektuar prej tyre. Deri mė sot, banorėt e dy brigjeve pėrdorin tė njėjtin shkrim dhe tė njėjtėn gjuhė. Njėkohėsisht banorėt e Tajvanit kanė ruajtur edhe shumė zakone kulturore dhe jetėsore tė njėllojta me ato tė pjesės kontinentale.
I moshuari 81 vjeēar Zhu Fulai, qė nė kohėn e rinisė ka ardhur nga Tajvani nė qytetin Xiamen tė provincės Fujian tė pjesės kontinentale, ku u martua dhe nuk u kthye mė nė Tajvan. Duke folur pėr zakonet e banorėve tė dy brigjeve tė ngushticės, zoti Zhu Fulai pėrmendi zakonet pėr kalimin e Festės sė Pranverės nė Tajvan. Festa e Pranverės ėshtė festa mė e rėndėsishme e kombit kinez. Nė kuadrin e kėsaj feste ēdo familje ha "Niangao", njė lloj ėmbėlsire prej orizi mushtullor. Ai kujton:
"Kur isha i vogėl, pėr tė festuar Festėn e Pranverės, mamaja pėrgatiste mjellin prej orizi mushtullor, qė tė avullohej 'Niangao'. Banorėt e tė dy brigjeve tė ngushticės kanė pothuajse tė njėjtin zakon festiv. Kėtu kemi kėto zakone, edhe andej, banorėt e pėrtej ngushticės, kanė po kėto zakone."
Festa ėshtė njė pjesė e rėndėsishme pėrbėrėse e kulturės tradicionale kineze. Festat tradicionale qė festojnė banorėt e Tajvanit janė njėsoj si ato tė pjesės kontinentale dhe me zakone tė njėllojta. Si pėr shembull pėr Festėn e Pranverės, zakonisht bėhet lutja para paraardhėsve dhe nė natėn e vigjiljes e gjithė familja mblidhet sė bashku pėr tė ngrėnė darkėn e bashkimit tė vigjiljes dhe rrinė zgjuar deri nė ditėn e parė tė Vitit tė Ri sipas kalendarit bujqėsor kinez. Nė festėn e fenerėve nė ditėn e 15-tė tė muajit tė parė sipas kalendarit bujqėsor kinez organizohet mbrėmja me fenerė tė ndezur. Nė festėn "Qingming" bėhet lutja para varrit tė tė afėrmeve tė vdekur. Nė festėn "Duanėu" e gjithė familja ha "Zongzi" prej orizi mushtullor. Nė festėn e hėnės e gjithė familja bashkohet pėr tė soditur hėnėn, duke ngrėnė kekun e hėnės, qė ėshtė njė lloj ėmbėlsire dhe qė simbolizon bashkimin e familjes.
Tė dashur lexues, para se tė pėrfundojė kjo pjesė e konkursit, ju paraqesim njė pyetje:
Pėrmendni tre emra tė festave tradicionale tė pėrbashkėta tė pjesės kontinentale tė Kinės dhe tė Tajvanit.
Tė dashur lexues, deri kėtu ju treguam pėr kulturėn, pėr doket e zakonet e njėllojta tė kombit kinez, si dhe pėr festat e njėllojta tė banorėve nė tė dy brigjet e ngushticės sė Tajvanit. ( Daming )
|