Shumė sporte olimpike bazohen nė jetėn e njerėzve tė lashtė, si vrapim, kėrcimi, qitja, etj. Ndėr sportet e ndryshme olimpike, ka njė qė ėshtė paraqitja e jetės reale dhe ky ėshtė pesėgarėshi modern.
Lidhur me lindjen e kėtij sporti, duhet tė kthehemi pas nė njė legjendė heronjsh. Nė shekullin e 19-tė gjatė luftės midis Gjermanisė dhe Francės, njė oficer i ri i kalorėsisė franceze ishte ngarkuar tė ēonte njė mesazh hipur nė kalė. Ai kapėrceu shumė pengesa e rreziqe dhe kur kaloi nėpėr pozicionet e armikut, u ndesh me njė ushtar armik me shpatė. Oficeri francez fitoi nė dyluftim. Por kali i tij u vra nga njė ushtar tjetėr armik. Pasi e vrau ushtarin me njė top, oficeri francez vraponte vazhdimisht pėrpara, pasi kaloi njė lumė tė frikshėm, ai luftoi me armiqtė qė e ndiqnin kėmba-kėmbės, por pėr fat tė mirė, ky oficer i ri e pėrfundoi detyrėn e tij me sukses, ai e ēoi mesazhin nė vend. Kėtu e ka prejardhjen pesėgarėshi modern.
Nė fakt, pesėgarėshi ėshtė krijuar nga themeluesi i Lojėrave Olimpike Moderne Pierre de Coubertin, nė bazė tė gojėdhėnės sė kėtij oficeri tė ri francez dhe u bė garė zyrtare nė Lojėrat Olimpike tė vitit 1912 nė Stokholm. Por pesėgarėshi modern ndryshon krejtėsisht nga pesėgarėshi i lashtė i Spartanėve. Ai pėrfshin qitjen, skermėn, notin, hipizmin dhe vrapimin. Nėpėrmjet kėtyre 5 garave provohet qėndresa dhe aftėsia e pėrgjithshme e sportistėve. (Jiang Lei)
|