Pėr tė nxitur shkėmbimet midis dy brigjeve tė ngushticės sė Tajvanit, ditėt e fundit, organi pėrkatės i Kėshillit tė Shtetit tė Kinės shpalli se studentėt tajvanezė qė studiojnė nė pjesėn kontinentale do tė fillojnė tė paguajnė shpenzime pėr studimet tė njėjta me studentėt e pjesės kontinentale, politikė qė ėshtė pėrshėndetur nga studentėt tajvanezė. Nė tė kaluarėn, njė student tajvanez qė studionte nė pjesėn kontinentale duhej tė paguante 12 mijė juanė pėr njė vit ndėrsa pas zbatimit tė politikės sė re, kėto shpenzime do tė ulen nė 3 mijė juanė.
Pasi mori vesh kėtė lajm tė gėzueshėm, studenti tajvanez i institutit tė drejtėsisė tė Universitetit tė Pekinit Lin Chengduo u gėzua shumė dhe mori menjėherė nė telefon mikun e tij Lv Fengji qė po kalon pushimet verore nė Tajvan. Lv Fengji ėshtė aspirant nė Universitetin e Politikės dhe Drejtėsisė tė Kinės nė Pekin. Lv Fengji tha: "Kam 3 vėllezėr dhe motra, barra e prindėrve ėshtė shumė e rėndė. Nė tė kaluarėn, 12 mijė juanė shpenzime studimesh pėr njė vit ishin tė barabarta me shpenzimet pėr studime nė universitetet private tė Tajvanit, kurse tani unė mund tė pėrmirėsoj mė tej kushtet e jetėsės tė studimit."
Edhe studentja tajvaneze e Universitetit tė Politikės dhe Drejtėsisė tė Kinės Yang Jiawen ėshtė e mendimit se ajo pėrfiton shumė nga kjo politikė. Ajo tha: "Kėshtu unė mund tė kursej 9000 juanė nė vit, shpresoj se edhe motra ime do tė studiojė nė pjesėn kontinentale. Unė do tė blej mė shumė libra pėr tė pasur rezultate mė tė mira nė studime, vetėm kėshtu do tė gjej njė punė tė mirė pas diplomimit."
Para 9 vjetėve, familja e Liao Meiyunit erdhi nga Tajvani nė qytetin Suzhou tė Kinės lindore pėr banim dhe pėr biznes. Vitin e kaluar, djali i saj u pranua nė Universitetin Popullor tė Kinės ndėrsa vajza u pranua nė Universitetin e Mjekėsisė tė Pekinit. Liao Meiyun tha: "Jam shumė e gėzuar sepse do tė kursej shumė shpenzime pėr studimet, njėkohėsisht kjo politikė ka treguar vendosmėrinė e pjesės kontinentale pėr nxitjen e shkėmbimeve midis dy brigjeve. Megjithėse tani autoritetet tajvaneze nuk e njohin diplomėn e pjesės kontinentale, unė nuk shqetėsohem fare, sepse fėmijėt do tė punėsohen nė pjesėn kontinentale. Jam e bindur se nė pjesėn kontinentale ka shanse tė mira punėsimi."
Nė qytetin Suzhou ka edhe shumė biznesmenė tajvanezė si Liao Meiyun. Drejtori i pėrgjithshėm i Kompanisė ndėrkombėtare tė investimeve Anxin Hu Caian erdhi nė Suzhou nė vitin 1997. Nė vitin 2004, djali i madh i tij hyri nė Universitetin Suzhou pėr studime, kėtė vit edhe djali i vogėl do tė hyjė nė kėtė universitet. Ai tha: "Ky ėshtė njė lajm i mirė. Tani shumė fėmijė tė biznesmenėve tajvanezė studiojnė nė pjesėn kontinentale. Politika e shpenzimeve tė njėjta do tė nxitė shkėmbimet midis dy brigjeve."
Mė se 100 studentė tajvanezė nė Universitetin Suzhou shprehin pėrshėndetje dhe pėrkrahje pėr politikėn e shpenzimeve tė njėjta tė pjesės kontinentale, dhe janė tė mendimit se kjo politikė do tė tėrheqė mė shumė studentė tajvanezė pėr tė studiuar nė pjesėn kontinentale.
Njė pėrgjegjės i Shoqatės sė biznesmenėve tajvanezė nė Suzhou tha: "Nė tė kaluarėn, shpenzimet e larta i pengonin studentėt tajvanezė tė studionin nė pjesėn kontinentale. Politika e re tregon sinqeritetin e pjesės kontinentale pėr nxitjen e shkėmbimeve midis dy brigjeve." (Fani)
|