v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-08-23 20:26:15    
Qyteti i Xiamenit pėrpiqet pėr nxitjen e shkėmbimeve ekonomiko-tregtare midis dy brigjeve tė ngushticės sė Tajvanit

cri
Qyteti i Xiamenit ėshtė njė nga zonat e posaēme ekonomike, tė krijuara mė herėt nė Kinė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e  qytetit ėshtė 1500 kilometra katrore. Largėsia e Xiamenit nga Jinmeni i Tajvanit ėshtė vetėm disa kilometra. Xiameni ka epėrsi pėr shkak tė pozitės sė veēantė gjeografike pėr zhvillimin e marrėdhėnieve ekonomiko-tregtare me Tajvanin. Nė prill tė vitit 1997, midis dy brigjeve filloi nė formė eksperimentale linja e drejtpėrdrejtė e transportit tė mallrave. Deri tani, 70% e kontejnerėve tė mallrave tė dy brigjeve janė shkarkuar dhe janė ngarkuar nga porti i Xiamenit. Nė janar tė vitit 2001, u hap linja e transportit tė udhėtarėve nga Xiameni gjer nė Jinmenin e Tajvanit, Kėshtu qė Xiameni ėshtė bėrė nyjė e rėndėsishme e lidhjeve dhe e kontakteve tė njerėzve tė tė dy brigjeve. Sipas tė dhėnave statistikore, vetėm gjatė gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti, numri i udhėtarėve nėpėrmjet kėsaj linje i kaloi 250 mijė vetat. Kryetari i zyrės sė Drejtorisė pėr ēėshtjet e portit tė Xiamenit z. Zhou Qinghai tha se hapja e linjės sė transportit nga Xiameni gjer nė Jinmen ka ngritur shumė efektivitetin e transportit tė udhėtarėve tė dy brigjeve dhe ėshtė pėrshėndetur nga biznesmenėt e transportit tė udhėtarėve, sidomos tė tregtarėve tė Tajvanit, qė kanė bėrė investime nė pjesėn kontinentale tė atdheut.

Pėr tė udhėtuar nga Xiameni gjer nė Jinmen duhen 40 minuta, pastaj nga aeroporti i Jinmenit gjer nė Tajvan duhen 2 orė.

Pėrmirėsimi i kushteve tė komunikacionit ka nxitur rritjen e vazhdueshme tė tregtisė midis Xiamenit dhe Tajvanit. Produktet e transportuara nga Xiameni nė Tajvan janė barėrat kineze, ushqimet, sendet e konsumit tė pėrditshėm etj.Ndėrsa mallrat e transportuara nga Tajvani nė Xiamen janė kryesisht produktet bujqėsore me karakteristika tė Tajvanit.

Pėr zhvillimin e tregtisė midis dy brigjeve, pjesa kontinentale e atdheut ka krijuar tregun e biznesit tė mallrave me ēmim tė ulėt nė ishullin dadeng tė Xiamenit. Tani vėllimi i tregtisė vjetore tė kėtij tregu arriti nė 200 milionė juanė.

Pak kohė mė parė, u mundėsua qė 15 lloje frutash tė prodhuara nga Tajvani  tė hynin pa taksa doganore nė tregun e pjesės kontinentale tė atdheut, ndėr to shumė  janė  me karakteristika tė Tajvanit. Qyteti i Xiamenit e shfrytėzoi kėtė mundėsi dhe e lehtėsoi procedurėn e kontrollit pėr frutat e prodhuara nga Tajvani, duke krijuar shumė kushte tė favorshme pėr hyrjen e frutave tė Tajvanit nė tregun e pjesės kontinentale tė atdheut.

Zv/drejtori i Drejtorisė sė zhvillimit tė tregtisė tė qytetit tė Xiamenit z. Dai Bizhong tha se Xiameni po bėhet bazė e hyrjes sė frutave tė ardhura nga Tajvani pėr hyrjen nė tregun e pjesės kontinentale.

Qysh nga 28 maji i kėtij viti, 6 shoqėri  tregtare tė qytetit tė Xiamenit kanė importuar fruta tė prodhuara nga Tajvani nė njė sasi prej 86 tonėsh dhe me njė vlerė prej 84 mijė dollarėsh amerikanė. Pjesa dėrrmuese e kėtyre frutave janė dėrguar nė Pekin, Shangai dhe nė zona tė tjera afėr Xiamenit.

Pozita e veēantė gjeografike e ka bėrė Xiamenin vendin kryesor tė investimeve tė ndėrmarrjeve tajvaneze nė pjesėn kontinentale. Deri nė korrik tė kėtij viti, nė kėtė qytet janė ndėrtuar 2300 objekte me investime tė Tajvanit, investimet e tė cilit nė Xiamen arritėn nė 2 miliardė e 800 milionė dollarė amerikanė. Nga shumė ndėrmarrje me investime tė Tajvanit, ndėrmarrjet bujqėsore tė Tajvanit nė Xiamen kanė patur zhvillim tė veēantė. Klima, toka dhe kushte tė tjera tė Xiamenit janė shumė tė afėrta me Tajvanin. Pra kėto kushte janė pėrshtatur pėr investimet e ndėrmarrjeve bujqėsore. Pėrveē kėtyre, qyteti i Xiamenit ka ndėrmarrė shumė politika tė favorshme pėr zhvillimin e ndėrmarrjeve bujqėsore me investime tajvaneze.

Shoqėria me pėrgjegjėsi tė kufizuar e ushqimeve e Marneksit, qė ėshtė vendosur nė fund tė viteve 80 nė Xiamen, ėshtė njė ndėrmarrje pėr pėrpunimin e ushqimeve. Vėllimi i prodhimit vjetor ėshtė mbi 12 milionė dollarė amerikanė. Zv/drejtori i pėrgjithshėm i kėsaj shoqėrie z. Lin Fufan i tha gazetarit se kushtet e favorshme tė investimeve tė Xiamenit kanė tėrhequr shumė ndėrmarrje me investime tė Tajvanit.  (Sihai)