v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-08-10 17:49:26    
Njė tragjedi e pėrgjakshme nė Mynih

cri
Njė nga synimet kryesore tė organizimit tė Lojėrave Olimpike ėshtė pėr armėpushim dhe ēarmatim, por gjatė fazės fillestare tė zhvillimit tė Lojėrave Olimpike, ndodhi njė skemė gjakatare. Nė vitin 1972, kur u organizuan Lojėrat Olimpike nė Mynih tė Gjermanisė, ndodhi njė incident, gjatė tė cilit u vranė 11 olimpistė izraelitė. Kjo ngjarje i tronditi tė gjitha personalitetet e qarqeve sportive dhe i nxiti vendet e ndryshme organizatore tė forcojnė punėn pėr sigurimin e Lojėrave Olimpike.

Herėt nė mėngjesin e 5 shtatorit tė vitit 1972, 8 persona tė armatosura tė organizatės " Muaji Shtatori i Zi" hynė, nė mėnyrė tė fshehtė, nė fshatin olimpik dhe shkuan drejt godinės 31, ku delegacioni izraelit po pushonte. Kėta persona tė armatosura vranė njė trajner izraelit dhe njė sportist qė erdhi kur dėgjoi zhurmėn e tė shtėnave. Mė pas, ata morėn 9 sportistė tė tjetėr izraelitė si pengje dhe i kėrkuan palės izraelite qė tė lirojė menjėherė 200 tė burgosur politikė nė burgjet e Izraelit, ndėrsa palės gjermane i kėrkuan tė sigurojė largimin e tyre nga Gjermania.

Policia dhe qeveria gjermane reaguan menjėherė dhe hartuan shumė plane pėr zgjidhjen e kėsaj situate emergjente. Por pėr shkak se terroristėt u treguan kokėfortė, kėto plane pėr shpėtimin e pengjeve dėshtuan njėra pas tjetrės. Gjatė kėsaj kohe, edhe 2 pengje u vranė.

Gjendja u tensionua dhe nuk pati asnjė pėrparim. Pengmarrėsit nisėn ta kėrcėnonin pėrsėri policinė dhe vranė gjithashtu edhe njė peshėngritės tė dalluar izraelit. Ata kėrcėnuan tė vrasin nga njė peng ēdo orė deri nė pengun e fundit. Nė tė njėjtėn kohė, Komiteti Olimpik Ndėrkomėbtar po bėnte konsultime emergjente me palėt pėrkatėse pėr tė larguar sė pari pengmarrėsit jashtė Mynihut. Me sugjerimin e vendeve arabe, qeveria egjiptiane pranoi tė hapte aeroportin e Kajros. Por pikėrisht nė atė kohė tė rėndėsishme, kryeministrja izraelite e atėhershme e refuzoi kėrkesėn e pengmarrėsve pėr lirimin e kriminalėve politikė. Prandaj organizata "Muaji Shtatori i Zi" e urdhėroi pengmarrėsit tė nuk pranonin kushtetin qė tė liroheshin pengjet e tjera izraelite pėr largimin nga Gjermania.

Pas negociimeve tė gjata e tė ndėrlikuara, pengmarrėsit pranuan tė shkonin bashkė me 9 pengjet e tjera nė njė vend tjetėr. Ndėrsa qeveria gjermane nuk dėshironte qė ky incident tė pėrfundonte kėtė aksident nė mėnyrė tė tillė. Pėr tė ulur ndikimet negative politike tė shkaktuara nga ky incident, qeveria gjermane vendosi tė zgjidhė kėtė problem nė aeroport para largimit tė tyre. Kur terroristė shkonin nga helikopteri nė aeroplanin e pėrgatitur, policėt gjermanė i qėlluan ata menjėherė, prandaj terroristėt e shpėrthyen helikopterin, duke i vrarė tė gjitha pengjet. Po ashtu, qė tė 8 terroristėt u vranė nga policia.

Pas kėsaj tragjedie, pėr arsye tė sigurisė sė sportistėve, delegacioni izraelit u kthye nė atdhe para afatit.

Lojėrat Olimpike u ndėrprenė mė 6 shtator dhe pėrfunduan mė 11 shtator, njė ditė pas afatit. Njė gjė e tillė ndodhte pėr herė tė parė nė historinė e Lojėrave Olimpike. (Jiang Lei)