Deri mė sot, Lojėrat moderne Olimpike janė zhvilluar si njė nga aktivitetet mė tė mėdha ndėrkombėtare. Dhe qytete tė ndryshme nė tė gjithė botėn bėjnė gjithēka, pėr tė fituar tė drejtėn pėr organizimin e kėtyre Lojėrave. Por a e dini qė afro njė qind vjet mė parė, Lojėrat Olimpike nuk kanė patur rėndėsinė qė kanė sot dhe nė vitin 1900 thjesht ka qenė njė pjesė tė Ekspozitės Botėrore tė Parisit.
Nė vitin 1894, kur u organizua nė Paris mbledhja botėrore e sportit, themelluesi i Lojėrave Olimpike, Pierre de Coubertin, pėr tė zgjeruar ndikimin e Lojėrave Olimpike, propozoi qė tė organizohen Lojėrat e Para Olimpike nė Paris nė tė njejtėn kohė me Ekspozitėn Botėrore tė vitit 1900. Na vjen keq qė propozimi i tij u mohua. Por duke marrė nė konsideratė kontributin e tij pėr rilulėzimin e Lojėrave Olimpike, u vendos tė organizohen Lojėrat e 2-ta Olimpike bashkė me Ekspozitėn Botėrore tė vitit 1900 nė Paris.
Por pėr fat tė keq, Parisi i atherėshėm nuk i priti Lojėrat Olimpike me pasion tė madh. Synimi i Coubertinit pėr rritjen e ndikimit tė sporteve olimpike nuk u realizua. Qeveria franceze i kushtoi mė shumė rėndėsi Ekspozitės Botėrore qė do tė organizohej nė vitin 1900. Pėrgjegjesi pėr organizimin e Lojėrave tė 2-ta Olimpike, Arfred Picarr, i cili ishte edhe pėrgjegjėsi pėr organizimin e ekspozitės botėrore ėshtė njė person i painteresuar pėr sportin, ai ishte i ftohtė ndaj propozimeve tė paraqitura nga Coubertini pėr organizimin e Lojėrave Olimpike. Picarr ia kushtoi vėmendjen e tij kryesore Ekspozitės Botėrore, ndėrsa ai nuk pati ndonjė plan tė mirė pėr Lojėrat Olimpike. Ai jo vetėm nuk investoi shumė fonde pėr organizimin e Lojėrave Olimpike dhe ndėrtimin e stadiumeve sportive, por edhe nuk pėrgatiti asnjė afat tė hollėsishėm pėr datat dhe vendet e garave, etj. Coubertini bėri gjithēka dhe shkoi te shumė organizata tė tjera pėr ndihmė, por asgjė nuk u arrit. Dhe mė pas, ai u largua nga komiteti organizativ i Lojėrave Olimpike. Coubertini shkroi nė ditarin e tij njė fjali tė tillė: "Nė kėtė botė ka njė vend qė ėshtė shumė i ftohtė pėr Lojėrat Olimpike, ai ėshtė Parisi."
Lojėrat e 2-ta Olimpike filluan mė 20 maj dhe u mbyllėn mė 28 tetor. Programi i garave ėshtė shumė i shtrirė, p.sh, ndeshjet e skermės u organizuan nė muajin qershor, atletika ishte nė muajin korrik, garat e notit dhe garat barkas ishin nė muajin gusht, garat e ēiklizimit nė muajin shtator... ... Krejt Lojėrat zgjatėn 5 muaj dhe u konsideruan si maratona e Lojėrave Olimpike. Pėr mė tepėr, Komiteti organizativ e vendosi tė organizohen garat e ndryshme olimpike nė 16 zonat industriale tė Ekspozitės Botėrore, p.sh, ndeshjet e skermės zhvilloheshin nė pavionin industrial pėr prodhimin e shpatave dhe thikave, garat barkas nė pavionin e sistemit pėr shpėtim. Kėshtu, Lojėrat Olimpike u shndėrruan nė njė pjesė tė Ekspozitės Botėrore si njė shfaqje spektakolare sportive. Pas disa garave, disa sportistė ende nuk e dinin qė kishin marrė pjesė nė garat e Lojėrave Olimpike.
Megjithėse Parisi ishte i ftohtė pėr organizimin e Lojėrave Olimpike, pamjet e tij tė bukura kishin tėrhequr shumė vizitorė nga vende tė ndryshme. Vendet pjesėmarrėse ishin 21, sportistėt ishin 1339, kėto shifra ishin mė tė larta se nė Lojėrat e Para Olimpike tė Athinės. Krahas kėtyre, garat nė ekip u caktuan si gara olimpike dhe nė disa gara u arritėn rekorde tė reja. (Jiang Lei)
|