v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-08-02 20:47:52    
"Ndryshimet e emrave tė tjera tė Pekinit, tė lidhura me disa ngjarje historike".

cri
Tė dashur dėgjues, shumė miq tė huaj, qė vijnė pėr turizėm, gjejnė nė Pekin emėrtimet "Hoteli Yanjing", "Birra Yanjing" etė tjera dhe tregojnė interesim tė madh kur marrin vesh se Yanjingu ėshtė emri tjetėr i Pekinit. Nė fakt, gjatė shekujve Pekini ka patur emra tė tjera.

Pekini ka njė histori 3000 vjeēare dhe emri i tij mė i hershėm ka qenė Jincheng. Nė shekullin e 11-tė para erės sė re, sundimitari i dinastisė Zhou, qė quhej biri i Qiellit dhe qė ishte sundimtari suprem i mbarė vendit, kishte emėruar shumė principata, por krahas zhvillimit tė historisė fuqia e "Birit tė Qiellit" u zvogėlua dhe ai u bė gradualisht njė person simbolik dhe midis principatave shpėrthyen vazhdimisht luftra. Deri nė shekullin e 5-tė para erės sė re, disa principata tė vogla u aneksuan dhe mbetėn vetėm 7 mė tė mėdha, qė quheshin "7 fuqitė ndėrluftuese". Midis tyre, mė i fuqishmi ishte shteti Qin nė veriperėndim, kurse mė i vogli ishte shteti Yan nė lindje, me qytetin Jincheng si kryeqytet, sot Pekini. Edhe pre ishte mė i vogli, shteti Yan u ka lėnė pasardhėsve kujtime tė paharrueshme.

Nė shekullin e 3-tė para erės sė re, shteti Qin nė veriperėndim, duke zbatuar doktrinat reformuese tė politikanit Shang Yang, zhvilloi njė sėrė transformimesh, si rezultat u fuqizua mė tej dhe zhduku radhazi 5 nga tė 7 "fuqitė ndėrluftuese", vetėm shteti Yan nė lindje mbeti pa u prekur. Princi trashėgimtar i shtetit Yan dėrgoi njė atentator pėr tė vrarė mbretin e Qinit, por atentatori dėshtoi dhe u vra. Ky incident e inatoi mbretin e shtetit Qin, Yin Zheng. Ai menjėherė vuri nė veprim trupat ushtarake dhe e zhduku shtetin Yan, duke kryer pėrfundimisht bashkimin e vendit. Nė vitin 221 para erės sė re, ai shpalli formimin e dinastisė Yin, me pushtet tė centralizuar qendror dhe ai vetė u bė perantori i parė i dinastisė sė bashkuar nė historinė e Kinės. Pasardhėsit e quajtėn atė "Qin Shihuang", qė do tė thotė perantori i parė i Qinit.

Nė disa vepra letrare klasike kineze, dėnohet veprimi i shtetit Qin dhe lavdėrohet veprimi i shtetit Yan, bile gjejnė edhe vargje qė i thurin lavdi atij atentatori: "Fryn erė dhe rrjedh uji i ftohtė i lumit Yi; iku trimi dhe nuk kthehet mė". Kurse shumica e historianėve janė tė mendimit se ndarja e gjatė dhe luftrat e vazhdueshme nė atė peridhė i sollėn popullit katastrofa tė mėdha, populli priste me etje paqen dhe bashkimin, prandaj ishte i drejtė veprimi i shtetit Qin qė ishte i vendosur pėr realizimin e bashkimit, dhe ishte i kotė dhe i padobishėm veprimi i shtetit Yan, qė orvatej tė ndalte atė rrymė historike.

Pasi u zhduk shteti Yan, kjo zonė ka ruajtur gjithmonė emėrtimin Yan. Nė fillim tė shekullit tė 10-tė tė erės sė re, kombėsia Qitan, njė nga pakicat kombėtare tė Kinės sė lashtė, krijoi mbretėrinė me emėrtimin Liao nė kundėrvėnie me pushtetin qendror. Ajo shtiu nė dorė 16 qarqet e Yu-Yanit, duke pėrfshirė qytetin Jincheng, Pekinin e sotėm. Ata e zėvendėsuan emėrtimin Jincheng me "Yanjing", qė do tė thotė "kryeqyteti i Yanit". Nė shekullin e 12-tė, kombėsia Nuzhen, njė nga pakicat kombėtare tė asaj kohe dhe paraardhėsit e kombėsisė sė sotme manēure, krijoi mbretėrinė Jin, e cila zhduku mbretėrinė Liao dhe e shpalli qytetin Yanjing si kryeqytetin e vet, por mė vonė ia ndėrroi emėrtimin dhe e quajti "Zhongzhou".

Tė dashur dėgjues, javėn e ardhshme, do tė dėgjoni pjesėn e dytė pėr kėto. (Sihai)