v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-07-20 18:51:01    
Njohuria mbi mbledhjen e suvenirėve olimpik

cri

Mbledhja e suvenierėve olimpik u formua me zhvillimin e lulėzimin e Lojėrave moderne Olimpike. Shumė suvenirė olimpik me rėndėsi tė madhe janė ndjekur nga ardhuruesit sportivė nė mbarė botėn. Nė botė, mbledhja e suvenirėve olimpikė pėrbėhet nga 3 pjesė, tė cilat janė mbledhja e pullave olimpike, mbledhja e monedhave kushtuar Lojėrave Olimpike dhe mbledhja e suvenirėve olimpikė.

Mbledhja e pullave olimpike pėrfshin mbledhjen e pullave olimpike dhe mbledhjen e gjėrave lidhur me postin. Nė vitin 1896, Lojėrat e para Olimpike u organizuan nė Athinė dhe qeveria greke botoi 12 pulla olimpike. Nė vitin 1912, kur u organizuan nė Suedi Lojėrat e 5-ta Olimpike, ishte pėrdorur pėr herė tė parė stema olimpike e pullave. Mė pas, edhe disa vende jo-organizatore botuan shumė pulla olimpike, stema olimpike dhe disa gjėra postave lidhur me Lojėrat Olimpike. Nė vitin 1982, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik formoi Organizatėn Botėrore tė Koleksionit tė Pullave Olimpike dhe disa vende formuan organizatat pėrkatėse. Nė vitin 1986, u formua Shoqata e Koleksionit tė Pullave Sportive dhe u organizuan shumė aktivitete dhe ekspozita pėrkatėse. Kėshtu, u zhvillua mė tej koleksioni i pullave olimpike.

Mbledhja e monedhave pėrkujtimore olimpike do tė thotė mbledhaja e tė gjitha monedhave lidhur me Lojėrat Olimpike. Kėto monedha mund tė jenė tė arta, tė argjenta dhe materiale tė tjera metalike. Monedhat mė tė vjetra kanė dalė gjatė kohės sė Lojėrave tė lashta Olimpike tė Athinės. Tė gjitha kėto monedha tė arta dhe tė argjenda janė me pikturimin e Zeusit dhe Herės. Pėr shkak qė tani nė botė ekzistojnė vetėm pak monedha tė tilla, kėto monedha tė lashta janė me vlerė shumė tė lartė. Nė vitin 1964, Austria nxorri njė monedhė tė argjentė pėrkujtimore olimpike pėr Lojėrat e 9-ta dimėrore Olimpike. Dhe mė pas, tė gjithė vendet organizatore tė Lojėrave Olimpike filluan tė nxjerrin vetė monedhat pėrkujtimore olimpike. Qysh nga viti 1979, Banka e Popullit Kinez ka nxjerrė pėr shumė herė monedha tė tilla pėrkujtimore, prandaj mbledhja e monedhave pėrkujtimore olimpike nė Kinė ka filluar dhe ėshtė nė njė nivel tė lartė. Nė vitin 1993, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar formoi Federatėn Ndėrkombėtare pėr Koleksionin e Monedhave Olimpike, gjė qė nxiti mė tej zhvillimin dhe pėrhapjen e mbledhjes sė monedhave olimpike. Disa vende tė tjera reaguan shpejt dhe formuan edhe vetė federata tė tilla.

Mbledhja e suvenirėve olimpikė do tė thotė mbledhje e gjėrave qė kanė lidhje me Lojėrat Olimpike. Krahas pullave dhe monedhave kushtuar Lojėrave Olimpike mund tė koleksionohen edhe medaljet olimpike, pishtarėt olimpikė, stemat olimpike, biletat e garave, maskot, veshjet sportive, etj. Mbledhja e suvenirėve olimpikė filloi qė nga Lojėrat e para Olimpike dhe tani ėshtė zhvilluar mjaft. Nė vitin 1993, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik krijoi Shoqatėn e Koleksionistėve tė Suvenirėve Olimpikė dhe disa vende kanė formuar edhe organizata tė tilla, gjė qė ka nxitur mė tej mbledhjen e suvenirėve olimpikė. (Jiang Lei)