Gjatė fazės fillimtare tė zhvillimit tė Lojėrave moderne Olimpike, nuk ka Lojėrat e caktuara dimėrore ose verore dhe disa sporte ishin organizuar nė tė njejtėn kohė. Po e dini qė kur u filluan Lojėrat dimėrore Olimpike?
Nė vitin 1908, kur u organizuan Lojėrat Olimpike nė Londėr, ishte pėrcaktuar si njė sport olimpik balleti nė akull, gjė qė ka tėrhequr shumė njerėzit; dhe nė vitin 1920, kur u organizuan Lojėrat Olimpike nė Antwerp tė Belgjikės, krahas balletit nė akull, edhe hokej nė akull u pėrcaktua si njė sport olimpik, kėto sporte tė reja nė akull tėrhoqėn mijėra ardhurues nė tė gjithė botėn. Megjithėse nė fillimit tė shekullit tė kaluar, sporte nė akull ishin pėrhapur nė disa vende amerikane dhe evropiane, nė atė kohė nuk ka asnjė garė tė tillė botėrore. Nė vitin 1921 nė Prague tė Ēekisė, Federata Botėrore e Atletikės Amatore organizoi sesionin, ku u paraqit zytarisht organizimi i Lojėrave dimėrore Olimpike dhe u paraqitėn disa projekte pėrkatėse. Nė vitin 1922 nė Paris, nė sesionin e Komitetit Ndėrkombėtar Olimpik, u vendos tė organizojė gara tė tilla para organizimit tė Lojėrave verore Olimpike tė vitit 1924. Por nuk ishte pėrdorur fjala "olimpike", spartakiada quhej "Java e 8-tė e sporteve olimpik". Nė sajė qė vendi organizator i Lojėrave tė 8-ta Olimpike ishte Gjermania, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik e autorizoi tė organizojė kėtė spartakiadė tė posaēme. Adresa u caktua nė Chamoniks tė Gjermanisė. Ndėrsa nė vitin 1925, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik vendosi tė organizojė, bashkė me Lojėrat verore Olimpike, Lojėrat dimėrore Olimpike njė herė nė 4 vjet dhe e quajti Javėn e sporteve olimpike si Lojėrat e para dimėrore Olimpike.
Prandaj u organizuan nė Chamoniks tė Gjermanisė, Lojėrat e para dimėrore Olimpike. Chamoniksa ėshtė njė qytezė tė vogėl, dimri atje ėshtė mė i gjatė se verė dhe ėshtė njė vend i famshėm strehimi dhe pėr sporte nė akull dhe dėborė. Ēdo vit, mijėra udhėtarė vendorė dhe tė huaja vijnė tek atje pėr vizitė dhe pėr sporte mbi dėborė dhe akull.
Nė Lojėrat e para dimėrore Olimpike morėn pjesė 293 sportistėt nga 16 vendet, tė cilat ishin Novergjia, Finlanda, Suedia, Zvicra, Austria, SHBA-ja, Kanadaja, Anglia, Italia, Belgjika, ish-Ēekia dhe Slovakia, Latvia, Hungaria, ish-Yugoslavia, Polonia. 13 ndėr sportistėve ishin femra. Nė fakt, Lojėrat dimėrore Olimpike ishin vetėm garat e sporteve nė akull pėr vendet amerikane dhe evropiane.
Sportet e Lojėrave dimėrore Olimpike janė pėrkatėsisht patinazh nė akull, patinazh me slida me 4 lojtarė, gara e vrapimit nė akull pėr meshkuj me shpejtėsi tė mėdha, hokej nė akull dhe ballet nė akull. Ndėr to, janė pėrfshirė patinazhi 18 km dhe patinazhi 50 km, ski, patrolizmi ushtarak; gara e vrapimit nė akull pėr meshkuj me shpejtėsi tė mėdha me distancėn 500 metrash, 1500 metrash, 5000 metrash dhe 10000 metrash; ballet nė akull pėrfshin ballet nė akull pėr femra si individ, pėr meshkuj si individ dhe si ēift. (Jiang Lei)
|