Mė 25 maj, u mbajt nė Pekin Forumi Ndėrkombėtar i Mbrojtjes sė Mjedisit dhe tė Burimeve Natyrore tė Kinės. Nė fjalimin e tij, mbajtur nė kėtė forum, kryetari i Komisionit tė Mjedisit dhe tė Burimeve Natyrore tė Asamblesė Kombėtare Popullore tė Kinės, Mao Lubai u shpreh se energjetika e Kinės duhet tė zhvillohet nė bazė tė parimit tė kursimit, tė zhvillimit bashkarisht tė energjetikės sė shumėllojshme dhe tė prioritetit tė mjedisit.
Nė 15 vjetėt e ardhshėm sasia mesatare e konsumit tė energjetikės dhe sasia e pėrgjithshme e konsumit tė Kinės do shtohen mė tej. Sipas parashikimit, nė vitin 2020 kėrkesat e energjetikės tė vendit tonė do tė arrijnė nė 2 miliard e 500 milionė deri 3 miliardė e 300 milionė tonė qymyrguri standard. Zoti Mao tha se nė rast se zbatohet njė strategji e drejtė energjetike, kėrkesa e energjetikės e vendit tonė do tė mund tė ruhet nė njė rritje jo tė madhe dhe kjo do tė thotė se Kina do tė shfrytėzojė mė pak energjetikė nė pėrkrahje tė zhvillimit tė vazhdueshėm tė ekonomisė.
Sipas tė dhėnave, Kina ka burime tė pasura tė qymyrgurit, por zbulimi i kėtyre burimeve nuk mund tė plotėsojė kėrkesat e ndėrtimit tė minierave nė njė periudhė tė pėrafėrt. Krahas kėsaj, 86% e rezervave tė qymyrgurit qė nuk janė shfrytėzuar akoma, janė shpėrndarė nė zonat e thata, kryesisht nė rajonet qendrore dhe perėndimore tė Kinės, domethėnė larg qyteteve tė konsumit dhe vėshtirėsitė e transportit dhe tė shfrytėzimit janė tė mėdha. Kjo tregon se nė njė periudhė tė ardhshme kontradikta midis furnizimit dhe ofertės energjetike do tė jetė e ashpėr.
Zoti Mao tha se puna e kursimit tė energjisė nė fushat e ndėrtimit dhe tė transportit tė Kinės ėshtė e dobėt. Sasia e energjisė qė pėrdoret nė fushėn e ndėrtimit pėrbėn 35% tė sasisė sė pėrgjithshme tė konsumit tė tė gjithė vendit. Por 99% e ndėrtesave nuk janė tė tipit tė kursimit. Edhe konsumi i energjisė nė transport ėshtė i lartė. Sipas nivelit tė tanishėm tė konsumit, deri nė vitin 2020, sasia e konsumit tė benzinės do tė arrijė nė 176 milionė tonė.
Krahas kėsaj, sasia e gazrave tė pėrdorur, tė nxjerrė nė ajėr, e ka kaluar sasinė e lejuar tė mjedisit, duke ushtruar presion tė madh mbi zhvillimin e vazhdueshėm tė ekonomisė. Tani, ndėr strukturat e konsumit energjetik tė vendit tonė, qymyrguri zė 67%. Konsumi energjetik mbėshtetet mė tepėrt tek qymyrguri, duke shkaktuar ndotje serioze ekologjike dhe tė mjedisit.
Pėr tė pėrballuar sfidėn serioze tė zhvillimit energjetik, duhet tė kėmbėngulim nė kursimin energjetik dhe me pak konsum energjetik tė krijojmė mė shumė pasuri materiale. Kjo ėshtė njė nga pėrmbajtjet kryesore tė ndryshimit tė formės sė rritjes ekonomike tė vendit tonė. Krahas kėsaj, duhet tė aplikojmė nė fushėn e ndėrtimit teknologjitė dhe materialet e ndėrtimit tė tipit tė kursimit dhe tė shpejtojnė shfrytėzimin e burimeve tė reja energjetike dhe tė burimeve tė rigjeneruara.
Krahas kėtyre, duhet tė bėjmė pėrpjekje tė mėdha pėr forcimin e administrimit tė mjedisit. Gjatė shfrytėzimit energjetik, parimi i mbrojtjes sė mjedisit duhet tė vihet nė plan tė parė, tė pakėsohet dhe tė shmanget ndotja e mjedisit. Sipas kėrkesave tė mbrojtjes sė mjedisit tė planifikohen objektet e ndėrtimit dhe tė forcohet kontrolli i mjedisit. ( zhang )
|