Nėse themi se zhvillimi i Lojėrave Olimpike shėnoi njė histori njerėzore, pra, mundja ėshtė fillimi i kėsaj historie. Para lindjes sė olimpizimit, mundja ka qenė njė lojė sportive nė kohėn e lashtė. Si lojė mė e hershme sportive njerėzore, nė Egjiptin e para 5000 vjetėve, kishte njė sėrė pikturash murore qė pasqyronin pamjen e mundjes. Pas 2000 vjetėve pas kėsaj, kur Lojėrat e lashta Olimpike lindėn nė vitin 776 para erės sė re, mundja u bė njė ndėr lojėrat pėrbėrėse. Ajo ka qenė njė ndėr lojėrat kryesore tė Lojėrave Olimpike nė kohėn e lashtė.
Pas 1500 vjetėve, qysh nga ndėrprerja e Lojėrave tė lashta Olimpike, nė vitin 1896 kur Lojėrat moderne Olimpike filluan tė ringjallen, mundja zuri vendin e saj nė Lojėrat Olimpike. Gjatė procesit tė kėrkimit pėr lidhjet e drejtėpėrdrejta me Lojėrat Olimpike nė kohėn e lashtė, organizatorėt e Lojėrave Olimpike zgjodhėn natyrisht mundjen, sepse kjo lojė kishte qenė e popullarizuar nė shumė vende dhe rajone tė lashta me qytetėrim tė lulėzuar tė botės, si nė Greqi, Asyri, Babiloni, Indi, Kinė etj. Kėshtu qė organizatorėt vendosėn mundjen e sitlit klasik si njė lojė zyrtare nė Lojėrat Olimpike, e cila imiton si duket stilin e pėrdorur nga mundėsit e Greqisė sė lashtė dhe tė Romės sė lashtė.
Nė mundjen e sitlit klasik, mundėsit vetėm lejohen tė luftojnė me rivalėt me tė dy krahėt dhe pjesėn e sipėrme tė trupit tė kapin kėto pjesė tė rivalėve. Nga ana historike, kjo lloj mudjeje ėshtė njė sport i mirė, mirėpo, gjatė kėsaj kohe, njė tjetėr stil i mundjes popullarizohej gjerėsisht nė tėrė Anglinė dhe SHBA-nė. Mundja e kėtij stili tė lirė u bė njė program i zakonshėm nė panaire dhe nė festa popullore, bile njė profesion i ri tė preferuar.
Nė vitin 1904, nė Lojėrat e treta Olimpike tė organizuara nė San Luis tė SHBA-sė, u shtua njė lloj i ri i mundjes qė quhet "mundja e stilit tė lirė". Nė rregullat e kėsaj lloj mundjeje, mundėsit lejohen tė pėrdorin kėmbė tė shtypin e tė pengojnė kundėrshtarėt. (Ēan Yean)
|