v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-05-24 19:01:35    
Shkencėtarėt bėjnė thirrje tė rimėkėmben pyjt nė rrafshnaltėn Cinhai-Tibet

cri

Sipas Agjencisė Kineze tė Lajmeve Sinhua, rrafshnalta Cinhai-tibet qė ėshtė zona e rėndėsishme e mbajtjes sė burimeve ujore dhe e ruajtjes sė ujit dhe tė dheut dhe vend burimi i rėndėsishėm i drunjve, po duron pasojat e sjellė nga prerja e tepėrtė tė drunjve gjatė disa dhjetra vjetėve tė kaluar. Klima ėshė keqėsuar; mjedisi i dheut ėshtė keqėsuar dhe kanė ndodhur ndryshime themelore nė pėrbėrjen e llojeve tė kafshave dhe nė shumėllojeshmėri. Shkencėtarėt bėnė thirrje qė tė ndėrmerren masa tė duhura pėr tė shpejtuar rimėkėmbjen e pyjve tė rrafshnaltės Cinhai-tibet dhe pėr tė kthyer kėtė rrafshnaltė nė pamjen origjinale.

Pyjt e rrafshnaltės Cinhai-Tibet janė tė shpėrndarė kryesisht rrjedhjet e sipėrme tė lumenjve Gjinshagjian, Lancangjian, Nugjian, Jaruxhanbugjian, Daduhė, Mingjian etj nė pjesėt lindore dhe jug-lindore tė rrafshnaltės Cinhai-Tibet dhe ndodhen zakonisht nė zonat nga 2 mijė deri 4 mijė metra tė larta mbi nivelin e detit. Kėta pyj janė zonat kryesore tė mbajtjes sė burimeve ujore dhe tė ruajtjes sė ujit dhe tė dheut. Pyjt e rrafshnaltės Cinhai-Tibet qė janė si zona e dytė e pyjve nė vendin tonė dhe si zonat kryesore tė zonave pyjore tė pjesės jug-perendimore, janė gjithėmonė burimet kryesore tė drunjve gjatė 50 vjetėve tė kaluar nė vendin tonė. Pėr shkak tė prerjes sė tepėrtė tė drunjve , sipėrfaqja e pyjve ėshtė paksuar shpejt dhe tani, sipėrfaqja e pyjve tė zhdukur zė 50 e bile 60 pėr qind tė sipėrfaqjes sė pėrgjithshme tė pyjve tė rrafshnaltės Cinhai-Tibet.

Nėpėrmjet kontrollit dyvjecar pėr njė fermė pyjore tė provincės Sichuan, shkencėtarėt vunė re se prerja e drunjve ka ndryshuar mjedisin e pyjve dhe si pasojė, mjedisi ėshtė keqėsuar shpejt. Kėtu, erat janė bėrė tė mėdha, rrezet direkte tė dielit janė shtuar, sasia e avullimit tė ujit tė tokės ėshtė shtuar, tokat janė bėrė tė thata. Edhe pėrbėrja e llojeve tė kafshave dhe shumėllojeshmėria janė ndryshuar nė mėnyrė tė dukshme.

Shkencėtarėt vunė nė dukje se megjithėse gjatė 50 vjetėve tė kaluar, janė bėrė mbjellja e pemėve dhe rimėkėmbja e pyjve, mbyllja e pemėve tė pakta nuk mund tė ndryshojė fare faktin qė po paksohet shpejt sipėrfaqja e paksuar tė pyjve.

Shkencėtarėt vunė nė dukje se rimėkėmbja e pyjve ėshtė e vėshtirė dhe ka nevojė pėr kohė tė gjatė. Prandaj, rimėkėmbja e pyjve duhet tė bėhet sipas kushteve vendėse. Nė fillim tė mbylljes sė pemėve, pėr tė ndaluar shkeljen e pemėve nga njerėzit, blokimi i maleve me pemė tė mbjellura ėshtė njė mėnyrė e mirė pėr rimėkėmbjen e pyjve tė rrafshnaltės Cinhai-Tibet. (du)