Nga dhjetori i vitit 2004, Drejtoria Shtetėrore e Mbrojtjes sė Mjedisit tė Kinės shpėrtheu njė valė frymėzuese pėr vlerėsimin e mjedisit. Tema e mbrojtjes sė mjedisit ka tėrhequr vėmendjen e gjerė tė shoqėrisė.
Thellimi i vetėdijes sė njerėzve pėr mbrojtjen e mjedisit ėshtė forcė e madhe dinamike e kėsaj vale tė fuqishme. Si tė vendosen marrėdhėniet harmonike midis njeriut dhe natyrės dhe si tė nxitet zhvillimi i vazhdueshėm i shoqėrisė ekonomike tė vendit tonė janė bėrė tema tė rėndėsishme tė diskutimeve shoqėrore.
Pas 30 vjet pėrpjekjesh Kina ka arritur suksese tė mėdha nė mbrojtjen e mjedisit, por gjendja e pėrgjithshme e mjedisit nuk ėshtė optimiste. Janė dėmtuar shumė pyje natyrore, eruzioni ėshtė ende serioz dhe era me rėrė ka kėrcėnuar mjedisin e disa krahinave tė vendit.
Problemi i mjedisit qė kishte dalė nė procesin qindravjeēar tė industrializimit tė vendeve tė zhvilluara, ka dalė gjatė 20 vjetėve tė fundit nė vendin tonė. Ky ėshtė njė fakt objektiv dhe njė sfidė serioze. Problemi kryesor i mjedisit nė vendin tonė ėshtė ndotje serioze e mjedisit, ndotje serioze e disa lumenjve qė kalojnė nėpėr qytete, si dhe ndotje ujit tė disa liqeneve. Nė disa qytete ndotja e ajrit ėshtė serioze dhe njė sipėrfaqje e madhe e territorit tė vendit tonė ėshtė dėmtuar nga shiu me acid., etj.
Ne duhet tė nxjerrim mėsime nga kėto probleme dhe nė rrethanat e njohjes sė kufizuar tė njerėzimit me ligjin natyror, duhet tė trajtohen nė mėnyrė tė matur marrėdhėniet midis njeriut dhe natyrės. P.sh, gjatė zhvillimit tė krahinave perėndimore tė vendit tonė, duhet tė zgjidhet problemi i zhvillimit jo pėrpjesėtimor dhe i pasurimit tė popullit nė krahinat perėndimore. Mjedisi ekologjik i krahinave perėndimore ėshtė shumė delikat, prandaj duhet tė veprojmė nė mėnyrė tė matur pėr zhvillimin e kėtyre krahinave. Duhet tė veprojmė nė mėnyrė tė matur, shkencore dhe demokratike. Domethėnė, nė radhė tė parė e konsiderojmė mbrojtjen e mjedisit ekologjik si detyrė kryesore. Mbrojtja ekologjike e krahinave perėndimore ėshtė gjithashtu kusht themelor pėr zhvillimin e krahinave perėndimore.
Nė filosofinė tradicionale tė Kinės ka shumė shpjegime mbi marrėdhėniet midis njeriut dhe natyrės, nė tė cilat pėrfshihen shumė mendime tė thjeshta tė respektimit tė natyrės dhe tė mbrojtjes sė mjedisit.
Nga vitet 50 tė shekullit tė kaluar nė arenėn ndėrkombėtare ėshtė krijuar njė rrymė e mbrojtjes sė mjedisit dhe kritikohet pandėrprerė modeli i zhvillimit me rritje tė madhe dhe me shpenzim tė lartė. Nė Konferencėn e mjedisit tė njerėzimit tė vitit 1972 u bėhet thirrje vendeve tė botės tė mbrojnė sė bashku mjedisin natyror. Nė Konferencėn e OKB-sė tė Mjedisit dhe tė Zhvillimit qė u mbajt nė vitin 1992, u parashtrua strategjia e zhvillimit tė vazhdueshėm dhe nė Samitin Botėror tė vitit 2002 tė Zhvillimit tė Vazhdueshėm u pėrcaktuan tri shtylla kryesore tė zhvillimit tė vazhdueshėm, tė rritjes ekonomike, tė progresit shoqėror dhe tė mbrojtjes sė mjedisit.
|