Harmonia midis njeriut dhe natyrės ėshtė mė e rėndėsishme ndėr marrėdhėniet e ndryshme tė shoqėrie harmonike. Nė rast se marrėdhėniet midis njeriut dhe natyrės nuk ėshtė harmonike, atėhere ėshtė e vėshtirė tė krijohet harmonia midis njeriut e njeriut dhe midis njeriut e shoqėrisė. Kjo ka rėndėsi mė tė madhe pėr vendin tonė. Sepse Kina ėshtė njė vend i madh me njė miliard e 300 milionė banorė. Kemi tokė tė kufizuar dhe kontradikta midis njeriut e tokės ėshtė shumė e dukshme.
Krahas thellimit tė reformės sė sistemit ekonomik, do tė vijė zhvillimi i ri ekonomik dhe krahas shtimit tė shpenzimit tė energjisė dhe tė burimeve natyroe do tė shtohen edhe mbeturinat e ndotura. Kjo parashtron kėrkesa mė tė larta pėr mbrojtjen e mjedisit natyror.
Zhvillimi i ekonomisė qarkulluese dhe ndryshimi i modelit tė rritjes ekonomike janė dy rrugė kryesore pėr zgjidhjen e kėsaj kontradikte.
E para, duhet tė ngrihet efektiviteti i shfrytėzimit tė burimeve dhe tė krijohet sistemi social-ekonomik tė tipit me kursim tė burimeve. Kina zgjodhi " rrugėn e industrializimit tė tipit tė ri, domethėnė duhet tė realizohet industrializimi me " efektivitet tė mirė ekonomik, me shpenzim tė ulėt tė burimeve, me teknologji tė lartė, me pak ndothe tė mjedisit dhe me shfrytėzimin e plotė tė forcave njerėzore. Duhet tė krijohet njė sistem harmonik tekniko-shkencor me mjedisin.
E dyta, duhet tė vlerėsohet zhvillimi social-ekonomik me njė sistem tė ri tė normave. Nė disa krahina zhvillim do tė thotė thjeshtė vetėm rritje ekonomike dhe rritje ekonomike konsiderohet thjeshtė si rritje industriale.
Disa funksionarė qeveritarė e konsiderojnė vetėm GDP, tėrheqjen e investimeve tė huaja dhe objekte tė investimit, si norma kryesore pėr vlerėsimin e sukseseve tė punės sė tyre. Nė disa krahina pa marrė parasysh mjedisin ekologjik vendor dhe burimet natyrore janė ndėrtuar shumė objekte industriale me ndotje dhe konsum tė madh tė energjisė.
Nė sistemin e ri tė normave duhet tė pasqyrohet jo vetėm niveli i pėrgjithshėm i rritjes ekonomike, por edhe cilėsia e rritjes ekonomike, dhe duhet tė paraqiten edhe sakrifica tė mjedisit, tė ekologjisė dhe tė burimeve natyrore gjatė rritjes ekonomike. GDPI i gjelbėr ėshtė njė normė e mirė ekonomike qė pėrputhet me kėrkesat e sipėrpėrmėndura. Tani Kina po intensifikon studimin e kėsaj norme.
E treta, duhet tė pėrsoset sistemi legjislativ dhe nėpėrmjet direktivave tė ndryshme politike tė nxitet krijimi i sistemit tė ekonomisė qarkulluese. Ekonomia qarkulluese do tė thotė se forma e qarkullimit tradicional " burime ? produkte ? mbeturina" do tė shndėrrohet nė formėn e qarkullimit " burime ?produkte ? burime tė rigjeneruara", pėr tė ngritur plotėsisht efektivitetin ekologjik tė prodhimit dhe tė riprodhimit, dhe me konsumin mė tė pakėt tė energjisė tė arrihet prodhimtaria mė e lartė ekonomike, tė realizohet harmonia midis ekonomisė, mjedisit dhe efektivitetit shoqėror dhe tė krijohet njė model i ri i prodhimit dhe i konsumit.
Njė model i ri i zhvillimit ekonomik dhe zhvillimi i ekonomisė qarkulluese kėrkon transformimin e sistemit ekzistues ekonomik. Kryesorja ėshtė tė pėrsoset sistemi legjislativ, tė pėrmirėsohen direktivat e ndryshme politike, tė transformohet sistemi ekzistues makro-ekonomik dhe tė krijohet gradualisht njė sistem i gjelbėr politik i prodhimit, financave, tatimeve dhe monetar.
Duhet tė jenė tė qarta edhe pėrgjegjėsia shoqėrore dhe detyrimet e prodhuesve dhe tė konsumatorėve, tė krijohet dhe tė pėrsoset njė sistem i pjesėmarrjes sė popullit nė mbrojtjen e mjedisit dhe nė praktikėn e ekonomisė qarkulluese. ( zhang )
|