Hipizimi u duk nė Lojėrat Olimpike pėr herė tė parė nė vitin 1900 dhe pėr herė tė dytė nė vitin 1912. Forma ishte e ngjashme me atė tė hipizimit nė Lojėrat Olimpike tė vitit 2004 nė Athinė.
Nė tė kaluarėn, nė garėn treditore tė hipizimit merrnin pjesė vetėm oficerėt ushtarakė. Megjithėse disa gara ishin tė hapura edhe pėr banorėt e thjeshtė, deri nė vitin 1948, vetėm shumė pak kalorės prej banorėve tė thjeshtė morėn pjesė nė kėto gara. Nė atė kohė, sporti modern mori zhvillim shumė tė shpejtė, por vetėm shumė pak konkurrues kishin rast tė hynin nė konkurrencėn ndėrkombėtare. Ata njoheshin me njėri-tjerin, bile i njohėn edhe gjyqtarėt. Ata edhe pranuan ndryshime tė rregullave sipas vendeve organizatore. Me hyrjen e garės sė hipizimit nė lojėrat olimpike, rregullat e kėtyre tri llojeve tė hipizimit janė bėrė mė tė rėndėsishme. Nė maj tė vitit 1921, pėrfaqėsuesit e organizatave tė kalorėsve tė 10 vendeve u takuan nė Lausanne tė Svicrės, pėr tė disktuar formimin e njė shoqate ndėrkombėtare tė kalorėsisė.
Hipizimi ndahet nė tri lloje: Hipizmė me pengesa, stėrvitja e kalit dhe gara 3-ditore.
|