dėgjoni
Kryetari i Komitetit Shtetėror tė Zhvillimit dhe tė Reformės tė Kinės, z. Ma Kai tha mė 20 mars, nė Pekin, se vitet e fundit, nė sajė tė zhvillimit tė shpejtė tė ekonomisė kineze, ekonomia botėrore ėshtė nxitur nė mėnyrė tė dukshme. Faktet tregojnė se Kina dhe bota, gjatė procesit tė zhvillimit tė pėrbashkėt, realizojnė leverdi reciproke dhe fitime tė pėrbashkėta.
Mė 20 mars, nė mbledhjen vjetore tė Forumit tė nivelit tė lartė pėr zhvillimin e Kinės, Ma Kai tha se Kina, si vend i madh nė zhvillim nė periudhėn e shpejtimit tė industrializmit, ka kapacitetin e tregut tė zhvilluar shpejt dhe hapėsirėn e zhvillimit me potencial kolosal. Zhvillimi i shpejtė i ekonomisė kineze ėshtė bėrė njė element gjithėnjė e mė i rėndėsishėm pėr ruajtjen e vitalitetit tė ekonomisė botėrore. Gjatė 27 vjetėve tė fundit, Kina ka ruajtur rritjen vjetore prej 15% nė import dhe ka importuar mallra me vlerė prej mbi 3 triolionė dollarėsh amerikanė nė pėrgjithėsi, duke u bėrė vendi i tretė i importit nė botė. Si rezultat, janė favorizuar shumė partnerėt tregtarė tė Kinės nė mbarė botėn dhe disa prej tyre janė shkėputur nga vėshtirėsitė e qėndrimit nė vend a tė mos pėrparimit tė ekonomisė.
"Edhe eksporti nga Kina favorizon jo pak partnerė tregtarė," tha z. Ma Kai. Mallrat e eksportuara nga Kina janė tė lira por me cilėsi tė mirė, gjė qė jo vetėm plotėson kėrkesat e konsumatorėve tė vendeve tė importit, por ėshtė edhe nė dobi tė frenimit tė inflacionit tė kėtyre vendeve dhe tė ruajtjes sė qėndrueshmėrisė ekonomike.
Eksportimi i mallrave kineze tė pėrpunimit industrial zė 91,2% tė tregtisė eksportuese
Nė Kinė, eksportimi i mallrave industriale zė 91,2% tė tregtisė eksportuese, ndėrsa 70% tė investimeve tė huaja janė futur nė degėn e pėrpunimit industrial.
Sipas raportit tė Qendrės Kėrkimore pėr Zhvillim, pranė Kėshillit tė Shtetit, gjatė mbi 20 vjetėve pas reformės e hapjes, dega e pėrpunimit industrial e Kinės ka patur rritje tė shpejtė. Dinamika vjen nga dy anėt. Sė pari, kėrkesat e fuqishme brenda Kinės; sė dyti, ndryshimi i qendrės sė industrisė ndėrkombėtare.
Z. Ma Kai vuri nė dukje se mjedisi i mirė i investimeve nė Kinė u ka krijuar investorėve tė vendeve tė ndryshme raste tė mira. Kina disponon burim tė pasur tė krahut tė punės dhe ka njė politikė e shoqėri tė stabilizuar, gjė qė tėrheq shumė investorė tė huaj. Pas reformės e hapjes, biznesmenė tė huaj kanė investuar direkt mbi 560 miliardė dollarė amerikanė nė Kinė, ndėrkohė, njė kontigjent i madh i ndėrmarrjeve tė huaja ka patur zhvillim tė mrekullueshėm.
Investimet e vendeve tė zhvilluara nė Kinė zėnė akoma pėrqindje tė ulėt
Nė raportin e Qendrės Kėrkimore pėr Zhvillim tė Kėshillit tė Shtetit, me titull "Kina, nė strukturėn ekonomike tė botės", vihet nė dukje se shuma e investimeve tė drejtpėrdrejta nė Kinė zė njė peshė specifike tė ulėt kundrejt investimeve tė pėrgjithshme tė vendeve tė zhvilluara nė vende tė tjera. Deri nė fund tė vitit 2003, shuma e investimeve tė SHBA-sė nė Kinė zė vetėm 0,7% tė investimeve tė saj tė pėrgjithshme nė vende tė tjera, shifėr kjo ėshtė mė e ulėt se pėrqindja e Meksikės, 3,4% dhe pėrqindja e Brazilit, 1,2%. Edhe vendet anėtare kryesore tė Bashkimit Evropian, si Anglia, Gjermania, Franca dhe Italia, kanė futur nė Kinė vetėm 0,2% deri 1,5% tė investimeve tė tyre nė vende tė tjera.
Duke folur pėr marrėdhėniet tregtare me vendet pėrreth, z. Ma Kai tha se progresi i ekonomisė kineze do tė jetė nė favor tė zhvillimit tė tregtisė sė vendeve fqinje. Dega e pėrpunimit industrial e Kinės ka forcuar, jo ka dobėsuar, aftėsinė e prodhimit tė kėtyre vendeve, tė cilėt mund ta zhvillojnė mė mirė epėrsinė e tyre ekonomike. Njėkohėsisht, qeveria kineze inkurajon edhe ndėrmarrjet kineze me kushte tė mira tė investojnė nė vende tė tjera, duke bashkėpunuar nė mėnyra tė ndryshme. Kėto kanė luajtur rol pozitiv pėr shtimin e tė ardhurave dhe pėr krijimin e vendeve tė punės nė kėto vend.
Organizmat ekonomike pėrreth Kinės kanė suficit tregtar me Kinėn
Sipas tė dhėnave statistikore tė doganeve, nė kohėn e shtimit tė suficitit tė tregtisė sė Kinės ndaj trupave ekonomike amerikane e evropiane, edhe organizmat ekonomike pėrreth kanė suficit tregtar me Kinėn. Nė vitin 2004, Japonia, Koreja e Jugut, ASEAN-i dhe India e kishin suficitin tregtar me Kinėn pėrkatėsisht nė 20,9 miliardė dollarė amerikanė, 34,4 miliardė dollarė amerikanė. 20,1 miliardė dollarė amerikanė dhe 1,8 miliardė dollarė amerikanė.
Ekonomisti kinez i Kinės Zhang Xiaoji tha se bashkėpunimi midis Kinės dhe vendeve pėrreth u ka sjellė kėtyre vendeve interesa tė dukshme. Mbi kėtė bazė, kėto vende kanė ndryshuar gradualisht konceptet. "Teoria e kėrcėnimit nga Kina" po shndėrrohet nė "Teoria e rasteve nga Kina". (Wang Lei)
|