v Protokolli mbi bashkėpunimin e uebsajtit nė gjuhėn shqipe tė CRI Oline me botėn e jashtmev Tėrmeti nė Wenchuan
SONDAZH OLIMPIK
ZONA E ANKETAVE
ENCIKLOPEDIA
China Radio International
Rreth Kinës
Nga Bota
   Politikë
   Ekonomi
   Kulturë
   Shkencë e Teknikë
   Sport

Fusha ekonomike

Muzika

Sport
Shkencė e Teknikė

Tregime dhe Legjenda Kineze
(GMT+08:00) 2005-03-02 18:27:17    
Kina dhe Lojėrat Olimpike (3)

cri

Duke bėrė kundėrshtim nė Komitetin Ndėrkombėtar Olimpik mbi problemin e Tajvanit, Komiteti Olimpik i Kinės filloi punėn pėrgatitore pėr Lojėrat e 16-ta Olimpike dhe i dėrgoi Tajvanit njė letėr, ku Kina dėshiroi qė Tajvani tė dėrgonte sportistė tė dalluar nė Pekin pėr stėrvitjet e pėrbashkėta dhe tė formojė bashkė njė delegacion olimpik nė emėr tė Kinės.

Nė atė kohė, Komiteti Ndėrkombėtar Olimpik e quante Kinėn si "Pekini i Kinės" dhe kryetari i Komitetit Ndėrkombėtar Olimpik, Brundage, i dėrgoi kryetarit tė Komitetit Olimpik tė Kinės njė letėr, ku thuhet se Tajvani nuk ėshtė pjesė e Kinės. Mė pas, me mbėshtetjen e Komitetit Ndėrkombėtar Olimpik, disa federata ndėrkombėtare sportive e njohėn vendin e ligjshėm tė Tajvanit, si Federata Ndėrkombėtare e Futbollit, e Atletikės, e Peshėngritjes, e Notit, e Basketbollit, e Qitjes, e Ēiklizmit, etj.

Pėr tė ruajtur integritetin dhe tėrėsinė e vendit, mė 19 gusht tė vitit 1958, Komiteti Olimpik i Kinės shpalli ndėrprerjen e marrėdhėnieve me Komitetin Ndėrkombėtar Olimpik. Dhe nga qershori deri nė gusht tė kėtij viti, ai hoqi dorė nga 15 federata tė ndryshme ndėrkombėtare sportive. Krahas kėtyre, anėtari i Komitetit Ndėrkombėtar Olimpik i kohės sė atėhershme, Dong Shouyi, dha dorėheqjen.

Gjatė 20 viteve mė pas, Kina nuk mori pjesė nė asnjė ndeshjen ndėrkombėtare. Pėr tė ndryshuar kėtė gjendje, Kina filloi tė bashkonte vendet nė zhvillim. Nė verėn e vitit 1962, kur u organizuan Lojėrat Aziatike nė Indonezi, Indonezia refuzoi pjesėmarrjen e Tajvanit si njė shtet. Prandaj, vendi i Indonezisė nė disa federata ndėrkombėtare sportive ishte anuluar dhe Indonezia nuk lejohej tė marrė pjesė nė Lojėrat Olimpike. Duke pėrballuar kėtė situatėn, presidenti i Indonezisė, Sugano, bėri njė sugjerim qė tė organizohet Spartakiata e Frocave tė Reja. Pastaj, nė shtator tė vitit 1962, u organizua Spartakiata e parė e Forcave tė Reja nė Xharkatė, kryeqytetin e Indonezisė, dhe 2404 sportistėt nga 48 vende tė Azisė, tė Afrikės, tė Amerikės Latine dhe tė Evropės morėn pjesė. Kina dėrgoi delegacionin mė tė madh pas formimit tė Republikės Popullore tė Kinės. Mė pas, nė nėntor tė vitit 1966, u organizua Spartakiada e parė tė Forcave tė Reja tė Azisė. Edhe Kina organizoi disa gara tė kėsaj spartakiade.

Njė pėrpjekje tjetėr tė Kinės ėshtė "Diplomacia e Pingpongut". Pėr shkak tė revolucionit kulturor, Kina nuk mori pjesė nė Kampionatin e 29-tė Botėror tė Pingpongut dhe atė tė 30-tė, prandaj vendi i ligjshėm i Kinės nė Federatėn Aziatike tė Pingpongut u zėvendėsua nga Tajvani. Por nė vitin 1972, me pėrkrahjen e Federatės sė Pingpongut tė Kinės, tė Japonisė dhe tė Koresė sė Veriut, u formua "Bashkimi i Pingpongut tė Azisė", nė tė cilin Republika Popullore e Kinės kishte njė vend tė ligjshėm. Kjo ishte njė fitore e madhe nė luftimin pėr problemin e Tajvanit.

Po ajo ishte njė kohė, kur marrėdhėniet midis Republikės Popullore tė Kinės dhe SHBA-sė pėrmirėsoheshin gradualisht. Mė 25 tetor tė vitit 1970, presidenti i Amerikės, Niksoni, ia shpehu popullit kinez, nėpėrmjet presidentit tė kohės sė atėhershme tė Pakistanit, dėshirėn e tij qė tė kontaktonte me palėn kineze nė mėnyrė private. Dhe mė pas nė njė banket diplomatik, Niksoni e quajti, pėr herė tė parė, Kinėn si Republika Popullore e Kinės. Dhe nė vitin 1971, qeveria kineze filloi tė marrė sysh qė si tė pėrmirėsojė marrėdhėniet midis dy vendeve.

Pikėrisht nė atė kohė, Kampionati i 31-tė Botėror i Pingpongut u organizua nė Nagoya tė Japonisė, prandaj liderėt kinezė vendosėn tė kapnin pas kėtij rasti. Mė 11 mars tė vitit 1971, nėn drejtimin e kryeministrit tė kohės sė atėhershme tė Kinės, Zhou Enlai, u organizua njė konferencė tė posaēme, ku ishte vėrė nė dukje qė Kina duhet tė dėrgojė njė delegacion nė Japoni, megjithatė nuk ishin vendosur marrėdhėniet diplomatike midis Kinės dhe Japonisė. Nė Nagoya, lojtarėt kinezė dhe amerikanė shkėmbyen suvenierėt me njeri-tjetrin, edhe funksionarėt dypalėsh bėrėn shkėmbime tė plota. Lojtarėt amerikan, pas kampionatit, u shprehėn qė nė tė ardhmen tė vizitonin Kinė. Kur e mori vesh, kryetari i shtetit i Kinės, Mao Zedong, vendosi tė ftojė ekipin e pingpongut tė Amerikės nė Kinė.(Jiang Lei)