A dini kėrkesat pėr sportistėt pjesėmarrės nė Lojėrat Olimpike tė Lashta?
Lojėrat Olimpike tė Lashta kishin kėrkesa tė rrepta pėr sportistėt pjesėmarrės. Sipas rregullave, sportistėt duhej tė ishin banorėt e lirė me prejardhje greke. Skllevėrit, robėrit e luftės dhe banorė tė kombeve tė tjera nuk mund tė merrnin pjesė nė garė. Gjithashtu, ata duhet tė ishin tė pastėr moralisht dhe nuk duhet tė ishin burgosur mė parė.
Grekėt e lashtė kishin kėrkuar shumė rrepta pėr prejardhjen e sportistėve. Edhe funksionarėt fisnikė, madje edhe mbreti duhet tė kishin prova tė mjaftueshme pėr tė dėshmuar prejardhjen e tyre greke. Pėrveē kėsaj, sipas rregullave tė Lojėrave Olimpike tė Lashta, sportistėt duhet tė bėnin mbi 10 muaj stėrvitje para garave tė Lojrave Olimpike. Gjatė periudhės sė stėrvitjes, sportistėt ndaloheshėn tė hanin mish, por hanin vetėm xinxife, djathė, fiq etj.
A dini pse u pėrjashtua nga Universiteti Harvard kampioni i parė Olimpik?
Nė Lojėrat e para Olimpike tė Athinės mė 1896, sportisti amerikan Connelly zuri vendin e parė nė kėrcimin trihapėsh, gara e parė e Lojėrave Olimpike Moderne, duke u bėrė kampioni i parė nė historinė e Lojėrave Olimpike Moderne.
Atėkohė, Connelly ishte student i Universitetit tė Harvardit. Pala e universitetit nuk e kishte lejuar tė merrte pjesė nė Lojėrat Olimpike tė Athinės. Por Connelly kokėfortė shkoi nė Athinė me shpenzimet e veta dhe mori pjesė nė garėn e parė tė Lojėrave tė para Olimpike, nė kėrcimin trihapėsh. Ai krijoi rekordin e parė, me rezultatin 13,71 metra, nė kėrcim trihapėsh dhe fitoi medaljen e parė tė artė nė historinė e Lojėrave Olimpike Moderne.
Kur Connelly u kthye nė SHBA nga Athina, Universiteti i Harvardit konservator e anuloi statusin e tij tė studentit pėr shkak tė "shkeljes sė rregullave tė universitetit". Por pas gjysmėshekulli, Universiteti i Harvardit e pranoi gabimin e tij dhe i dha atij titullin e doktorit tė nderit, duke pranuar kontributin e tij pėr Lojėrat Olimpike.
A dini kush ėshtė atleti i parė qė u nis nga pozicioni galuc?
Nė Lojėrat e para Olimpike tė vitit 1896 nė Athinė, atleti amerikan Thomas Burke e nisi vrapimin nga pozicioni afėrsisht galuc dhe fitoi titullin e kampionit nė garėn e vrapimit tė 100 metrave me rezultatin 12 sekonda, pas fitores sė tij nė garėn e vrapimit tė 400 metrave.
Atėherė mėnyrat e nisjes sė vrapimit ishin tė shumėllojshme. Nisja e Burkes nga njė pozicion e ēudishėm ta lloj nga tė tjerėt, por nė garėn eliminuese tė vrapimit 100 metra ai krijoi rekordin e parė tė Lojėrave Olimpike Moderne me rezultatin 11,8 sekonda dhe, pastaj fitoi edhe titullin e kampionit nė garėn finale. Si rezultat i suksesit tė Burkes filloi tė aplikohet gjerėsisht teknika e tij nė garėn e vrapimit nė distancė tė shkurtė.(Shyguan)
|