E dini pse u anulua tėrheqja e litarit nė lojėrat olimpike?
Tėrheqja e litarit ka qenė njė nga garat e lojėrave olimpike. Por pas Lojėrave tė 7-ta Olimpike nė Anvers tė Belgjikės, komiteti olimpik ndėrkombėtar duke pasur parasysh se nė tėrheqjen e litarit mungonin kushtet bazė tė garės sportive, prandaj e anuloi kėtė garė.
Tėrheqja e litarit u fut nė garė sportive pėr herėn e parė nė Lojėrat e 2-ta Olimpike tė Parisit. Atė kohė kjo garė ishte vetėm njė program argetues pėr ekspozitėn e Parisit. Pėrfshirja e tėrheqjes sė litarit nė garat atletike nė lojėrat olimpike nuk ėshtė e pėrshtatshme. Pėr shkak tė rregullave tė saja tė papėrsosura, nė garė kishte shumė probleme dhe konflikte. Mė nė fund komiteti olimpik ndėrkombėtar u detyrua ta anulonte garėn e tėrheqjes sė litarit.
E dini nė cilat lojėra olimpike filloi tė ketė pistė 400 metra?
Qysh nga Lojėrat e 7-ta Olimpike nė Anvers tė Belgjikės mė 1920, pista e vrapimit 400 metra u pėrdor zyrtarisht nė garat atletike.
Nė Lojėrat e para Olimpike moderne, fusha e garave atletike ishte nė formėn U. Por nga Lojėrat e para Olimpike deri nė Lojėrat e 6-ta Olimpike moderne, nuk kishte njė standard unik pėr fushėn e garave atletike. Pėr tė standartizuar dhe rregulluar atletikėn, nė Lojėrat e 7-ta Olimpike u pėrdor pėr herėn e parė pista e vrapimit me njė perimetėr prej 400 metrash, qė pėrdoret edhe sot. Atėkohė u ngritėn 8 rekorde olimpike nė kėtė pistė vrapimi.
E dini si lindėn lojėrat olimpike pėr femra?
Ne e dimė se femrat nuk u lejuan tė merrnin pjesė nė lojėrat olimpike tė Greqisė sė lashtė. Por e dini se nė Greqinė e lashtė kanė ekzistuar lojėrat olimpike pėr femra?
Lojėrat olimpike pėr femra edhe quheshin "lojėrat e Heras". Hera ishte gruaja e mbretit tė shenjtorėve tė Greqisė sė lashtė, Zeus. Sipas gojėdhėnave, nė shekullin e 6-tė para erės sonė, "lojėrat e Heras" u krijuan nga Hippodameia, gruaja e krijuesit tė lojėrave olimpike tė lashta, Pelopsit. Hippodameia, pėr tė shprehur falėnderime Heras dhe pėr lumturinė e vetė bashkėshortore, zgjodhi 16 femra nga 16 qytete pėr pjesėmarrje nė garat e para pėr femra, tė cilat u quajtėn "lojėrat e Heras". Pas kėsaj, si lojėrat olimpike, edhe "lojėrat e Heras" organizoheshin njė herė nė ēdo 4 vjet nė Olimpia tė shenjtė nga fundi i qershorit deri nė fillim tė korrikut. Pjesėmarrėset ishin tė ndara nė 3 grupe sipas moshave tė tyre. Gara e vrapimit pėr femra ishte lloj kryesor i "lojėrave tė Heras", distanca e vrapimit ishte mė e shkurtė se ajo e vrapimit pėr meshkuj. distanca e vrapimit pėr femra nė moshė mė tė vogla ishte vetėm afro 32 metra. Fitueseve tė "lojėrave tė Heras" u jepej njė kurorė e shenjtė me degė ulliri tė shenjtė dhe njė copė mish viēi. Pėrveē kėsaj, portreti i fitueseve mund tė vendosej nė Olimpia. Sipas tė dhėnave historike, "lojėrat e Heras" vazhduan derisa nė vitin 146 para erės sonė, kur Perandoria Romake invadoi Greqinė, duke formuar njė histori mbi 450 vjeēare.(Shyguan)
|