Olimpizėm
Fjala "olimpizėm" u pėrdor pėr herė tė parė nga pionieri i sportit olimpik, Goubertin. Mirėpo, ai nuk dha ndonjė kuptim tė saktė pėr kėtė term qė u krijua nga vet ai. Nė kohė dhe raste tė ndryshme, ai jepte shpjegime tė ndryshme, duke e quajtur "njė faktor tė fortė pėr ruajtjen e paqes botėrore" (1896), "njė kulturė pėr forcimin e shėndetit" (1908), "njė teori e krijuar nė bazė tė ndonjė teorie filozofike dhe fetare" (1926), "njė shkollė tė pastėr, fisnike me durim dhe fuqi"(1931) etj. Pėrveē kėtyre, ai e quajti olimpizmin "njė gjendje shpirtėrore", "njė besim", "njė idhull tė tė rinjve", "mesazhi i olimpizmit ėshtė tė adhurohen pėrpjekjet, tė pėrbuzet rreziku, dashuria pėr atdhen, bujaria, shpirti i kalorėsisė, njohja e mirė e artit dhe letėrsisė" etj.
Nė praktikė, njerėzit shpesh pėrziejnė kėtė fjalė me disa terma me kuptime tė pėrafėrta, si ideal olimpik, shpirt olimpik etj.Nė vitin 1974, anėtari rumun i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, Aleksandru Siperko dhe anėtarė tė tjerė propozuan tė pėrcaktojnė "Olimpizėm" me njė kuptim tė saktė dhe ta pėrfshijnė nė Kartėn Olimpike.
Pas diskutimeve mbi-dhjetė-vjeēare, "Olimpizmi" u paraqit mė nė fund, nė Kartėn Olimpike qė hyri nė fuqi mė 16 qershor tė vitit 1991 dhe pėr herė tė parė, Komiteti Olimpik Ndėrkombėtar i dha Olimpizmit njė kuptim zyrtar. Sipas kėsaj karte, Olimpizmi ėshtė njė filozofi jetėsore qė bashkon nė mėnyrė harmonike dhe qė ngren mė tej kualitetet fizike, psikike dhe shpirtėrore. Ajo shkrin sportin, kulturėn dhe arsimin nė njė. Olimpizmi ka pėr qėllim hapjen e njė rruge tė jetės, e cila bazohet tek nė bazė tė kėnaqėsitė mes pėrpjekjeve, tė vlerės edukative tė shembujve tė shkėlqyer dhe tė respektit ndaj parimeve bazė tė etikės sė zakonshme.
Nė kėtė kuptim vihet nė dukje: e para, ideja thelbėsore e olimpizmit ėshtė zhvillimi harmonik i njeriut; e dyta, olimpizimi thekson se kyēi i kėtij zhvillimi ėshtė pėrmirėsimi i mėnyrės sė jetesės; e treta, fiskultura dhe sporti janė rrugė pėr realzimin e zhvillimit harmonik tė njeriut; e katėrta, pėr t'u realizuar njė zhvillim i tillė, fiskultura e sporti duhet tė bashkohen me arsimin dhe kulturėn; e pesėta, olimpizmi thekson rolin shembullor tė olimpistėve.
Qėllimi i sportit olimpik
Nė pjesėn "Parimet thelbėsore" tė Kartės Olimpike vihet nė dukje se qėllimi i sportit olimpik ėshtė qė nėn shpirtin olimpik, pa asnjė diskriminim, tė edukohen tė rinjtė nėpėrmjet garave sportive nė tė cilat njerėzit forcojnė njohjen reciproke me frymėn e miqėsisė, tė unitetit dhe tė barazisė dhe nė kėtė mėnyrė tė japin kontribut pėr tė krijuar njė botė akoma mė tė mirė dhe paqėsore.
Qėllimi i sportit olimpik pėrmban kėto kuptime bazė: Nė radhė tė parė, qėllimi i kėtij sporti ėshtė qė tė nxitė shoqėrinė njerėzore tė zhvillohet drejt sinqeritetit, dashamirėsisė dhe bukurisė. Pasi hyri nė epokėn industriale, krahas zhvillimit tė kontakteve tė gjithanshme, nė shoqėri kanė ndodhur konflikte tė ashpra ndėrkombėtare. Pėrveē kėtyre, vendet e botės po ndodhen para shumė problemeve qė nevojisin bashkėpunim pėr t'i pėrballur, si problemet e mjedisit, refugjatėve, konflikte rajonale dhe barrierės tregtare etj. Dhe sporti olimpik pėrpiqet tė ndėrtojė njė urė midis popujve, tė shtojė njohjen reciproke tė njerėzve me fe dhe kultura tė ndryshme, tė nxitė paqen e botės, duke pakėsuar rrezikun e luftės. Nė sajė tė kėtij qėllimi, sporti olimpik ėshtė bėrė njė pjesė e rėndėsishme pėrbėrėse e ēėshtjes sė paqes botėrore, duke pėrcaktuar vendin e tij tė rėndėsishėm nė komunitetin aktual ndėrkombėtar.
Pastaj, sporti olimpik shėrben si njė urė midis tė rinjve tė vendeve tė ndryshme, duke synuar tė realizojė qėllimin e tij nėpėrmjet garave sportive me frymėn humanitare. Siē tha presidenti i katėrt i Komitetit Olimpik Ndėrkombėtar, Edstrom: "Lojėrat Olimpike nuk mund t'i detyrojnė njerėzit tė pranojnė paqen, por ato u kanė krijuar njė mundėsi tė rinjve tė mblidhen sė bashku si vėllezėr".
Dhe kėshtu ndodhi siē tha ai: vetėm njė vit pas luftės midis Irakut e Kuvajt-it, nė Lojėrat Olimpike tė Barcelonės, sportistėt nga tė dyja vendet dolėn njėkohėsisht nė fushėn sprotive. Ėshtė njė kryevepėr e sportit olimpik qė nxit jo vetėm zhvillimin e gjithanshėm tė njerėzimit, por edhe e lidh atė me zhvillimin shoqėror, sporti ėshtė bėrė njė forcė pėr tė transformuar shoqėri, forcė, e cila pėrdoret nė njė fushė kaq tė gjerė.
(Ēan Yean)
|