Nė "Kartėn Olimpike" vihet nė dukje se, shpirti olimpik do tė thotė frymė e njohjes reciproke, e miqėsisė, e bashkimit dhe e konkurimit tė barabartė, e cila ruan njė rol tė rėndėsishėm nė lojėrat olimpike.
Nė radhė tė parė, shpirti olimpik mishėron durimin dhe mirėkuptimin e ndryshimeve kulturore. Lojėrat olimpike janė lojėrat sportive ndėrkombėtare, qė pėrballin ndryshimet nė kulturė dhe problemet e shkaktuara nga ato. Sportistėt, trajnerėt, funksionarėt dhe sportdashėsit vijnė nga vende tė ndryshme tė botės nga raca tė ndryshme, me veshjet karakteristike tė vendeve tė tyre, flasin gjuhė tė ndryshme, me mėnyrat jetese tė ndryshme dhe me besime fetare tė ndryshme. Pėr shkak tė konflikteve nė sistemet politike, ekonomike dhe ideologjike tė vendeve tė ndryshme, sa vijnė e theksohen ndryshmet nacionale, dallimet racore dhe kulturore. Gjatė periudhės sė lojėrave olimpike, qė organizohen njė herė nė katėr vjet, mblidhen bashkė nė njė kohė e hapėsirė tė ngushtė tė gjitha kulturat sportive tė botės, kėshtu ndryshimet midis kulturave janė shumė tėrheqėse pėr publikun e gjerė.
Shpirti olimpik mishėnon njohjen reciproke, miqėsinė, bashkimin dhe ka si qėllim formimin e njė atomosfere tė ngrohtė shpirtėrore. Nė njė atomosferė tė tillė, njerėzit mund tė mėnjanojnė paragjykimet e tyre pėr kulturat e vendeve tė tjera. Gjatė shkėmbimeve tė kulturave sportive shfaqet njė tablo e bukur fiskulturore, pa kontradikta dhe konflikte, kėshtu ndryshimet kulturore bėhen nxitje tė shkėmbimeve reciproke midis njerėzve. Vetėm nė kėtė atomosferė, njerėzit mund tė zgjerojnė horizontet e tyre, tė njohin botėn e jashtme dhe tė kėnaqen me imagjinatėn dhe krijimet e reja tė kombeve tė ndryshme, tė respektojnė kulturat e kombeve tė tjera, tė mbajnė njė qėndrim objektiv dhe tė drejtė nė trajtimin e tė tjerėve, tė marrin anėt mė tė mira tė kulturave tė tjera, pėr tė pėrsosur veten dhe pėr tė realizuar me tė vėrtetė shkėmbime ndėrkombėtare, tė servirura nga lojėrat olimpike.
Sė dyti, shpirti olimpik thekson drejtėsi dhe barazi nė garė. Pėrmbajtja kryesore e Lojėrave Olimpike ėshtė aktiviteti sportiv me karakteristike kryesore garat dhe ndeshjet. Nė ndeshjet e forta, sportistėt kaliten dhe edukohen mirė nga ana fizike, psigjike dhe morale, dhe sportdashėsit kėnaqen duke ndjekur kėto gara spektakolare. Por kushti paraprak i sporteve ėshtė konkurrenca e barabartė. Nė bazė tė parimit barazi nė konkurim, sportistėt e vendeve tė ndryshme do tė ruajnė dhe forcojnė marrėdhėniet e bashkimit miqėsor, dhe do tė realizohet qėllimi i shenjtė i sporteve olimpike. Siē ka thėnė edhe sportisti i njohur amerikan Jesse Oven: "Nė sportet fiskulturore njerėzit mėsojnė jo vetėm garimin, por edhe respektin ndaj tė tjerėve, zakonet jetėsor, mėsojnė se si tė kalojnė jetėn e tyre nė harmoni." (Shyguan)
|