dėgjoni
Me nxitjen e njė sėrė politikash makroekonomike, ekonomia kombėtare ka ruajtur njė prirje tė mirė tė zhvillimit. Njėkohėsisht, ekonomia shtetėrore ka shpejtuar rregullimin e strukturės.
Vitet e fundit, Kina ka marrė njė sėrė masash tė reformės. Numri i ndėrmarrjeve tė vogla shtetėrore u pakėsua nė pėrmasa tė mėdha. Ndėrmarrjet me humbje tė mėdha u pakėsuan shumė dhe numri i ndėrmarrjeve tė thjeshta shtetėrore, tė cilave u mungon aftėsia e konkurrencės nė treg, gjithashtu u pakėsuan nė sasi shumė tė mėdha.
Krahas zgjerimit tė pėrmasave tė kapitaleve tė ndėrmarrjeve shtetėrore, potenciali i kapitaleve tė industrisė bazė dhe tė industrive kryesore tė ekonomisė kombėtare ėshtė forcuar.
Efektiviteti ekonomik i ndėrmarrjeve shtetėrore ėshtė shtuar nė mėnyrė tė vazhdueshme dhe nė pėrmasa tė mėdha. Deri nė vitin 2003, efektiviteti ekonomik i ndėrmarrjeve shtetėrore ka krijuar pėr 4 vjet me radhė nivelin mė tė mirė nė histori. Ndėr to, vėllimi i pėrgjithshėm i fitimeve tė ndėrmarrjeve shtetėrore tė mbarė vendit pėr vitin 2003 arriti nė 495 miliardė e 120 milionė juanė.
Rritja e vazhdueshme dhe e shpejtė e efektivitetit ekonomik tė ndėrmarrjeve shtetėrore ka garantuar shtimin e qėndrueshėm tė sasisė sė pėrgjthshme tė kapitaleve tė ndėrmarrjeve shtetėrore. Nė vitin 2003, sasia e pėrgjithshme e kapitaleve shtetėrore tė ndėrmarrjeve shtetėrore tė mbarė vendit arriti nė 7 trilionė e 57 miliardė e 720 milionė juanė.
Megjithėse efektiviteti ekonomik i ndėrmarrjeve shtetėrore ka krijuar njė prirje tė vazhdueshme gjatė kėtyre vjetėve tė fundit, prapė ekzistojnė disa probleme kryesore nė rritjen e efektivitetit ekonomik tė ndėrmarrjeve shtetėrore. Sė pari, njė numėr i madh i ndėrmarrjeve shtetėrore ndodhen akoma nė gjendjen e humbjeve tė mėdha; sė dyti, rritja e efektivitetit ekonomik ėshtė jopėrpjesėtimore dhe fitimet janė grumbulluar kryesisht nė disa ndėrmarrje tė mėdha, sė treti, efektiviteti ekonomik i ndėrmarrjeve tė mesme dhe tė vogla shtetėrore ėshtė shumė i ulėt. (Sihai)
|