dėgjoni
Me pėrpjekjet e vazhdueshme dhe afatgjata, Kina ka gjetur njė rrugė tė ruajtjes nga erozioni me karakteristika kineze, duke sistemuar njė sipėrfaqje prej 900 mijė kilometrash katrore me erozion. Mjedisi ekologjik i krahinave tė ndryshme ėshtė pėrsosur dukshėm, duke shtuar aftėsinė e zhvillimit tė vazhdueshėm tė shoqėrisė dhe tė ekonomisė kineze.
Qysh nga shpallja e Kinės sė re, Kina ka sistemuar njė sipėrfaqje erozioni prej 3 milionė e 560 mijė kilometrash katrore. Shtimi i prodhimit tė drithėrave arriti nė 249 miliardė e 200 milionė kg. Si rezultat, mjedisi ekologjik ėshtė pėrsosur nė mėnyrė tė dukshme dhe efektiviteti shoqėror dhe ekonomik ėshtė shtuar shumė.
Pėr shkak tė kushteve tė vaēanta natyrore dhe gjeografike, gjendja kineze e erozionit ėshtė shumė e rėndė dhe mjedisi ekologjik ėshtė i dobėt.
Erozioni ka shkaktuar keqėsimin e tokave, duke ndikuar prodhimin e jetėn e njerėzve. Pas shpalljes sė Kinės sė re, qeveria kineze i ka kushtuar rėndėsi shumė tė madhe punės sė mbrojtjes sė ujėrave dhe tė tokave dhe ka grumbulluar pėrvoja tė pasura.
Qysh nga fillimi i shekullit tė 21-tė, Kina ka forcuar mė tej sistemimin e erozionit dhe e konsideron ruajtjen e ujėrave dhe tė tokave si njė pėrmbajtje tė rėndėsishme tė zhvillimit tė vazhdueshėm ekonomik dhe shoqėror dhe si njė politikė themelore shtetėrore. Duke u nisur nga largpamėsia pėr sigurimin e pėrdorimit tė ujėrave, pėr sigurimin ekologjik dhe pėr sigurimin e drithėrave, Kina ka parashtruar strategjinė e zhvillimit tė mesėm dhe afatgjatė pėr ruajtjen e ujėrave dhe tė tokave.
Gjatė disa vjetėve tė fundit, nė rrjedhėn e sipėrme tė lumit Jance, nė rrjedhėn e mesme dhe tė sipėrme tė Lumit tė Verdhė, nė krahinat veri-lindore, nė rrjedhėn e sipėrme tė lumit Zhujiang dhe nė zona tė tjera me erozion tė rėndė, Kina ka filluar njė sėrė veprash tė rėndėsishme dhe tė mėdha tė ndėrtimit ekologjik, si realizimi i sistemimit kompleks tė erozionit, kthimi i tokave tė punueshme nė pyje, pėrmirėsimi mjedisit ekologjik, parandalimi i stuhive me rėrė etj. (Sihai)
|