Maja Zhumulangma ėshtė maja mė e lartė nė Kinė dhe nė botė. Ajo ngrihet 8848,13 metra mbi nivelin e detit si njė majė vigane dhe kreshnike. Vetė maja ėshtė pak mė shumė se 10 metra e gjatė dhe mė pak se 1 metėr e gjerė ndėrsa tempeartura mė e ulėt nė tė arrin rreth 30-40 gradė nėn zero.
Rajonet e majės Zhumulangma janė qendra tė veprimeve tė akullnajave. Vetėm nė pllajen veriore tė majės brenda kufirit tonė ka 217 akullnaja me sipėrfaqe 772 kilometra kattrore. Sektorėt e malit nga lartėsia 5700 metra deri nė 6300 metra mbi nivelin e detit janė si "kulla tė kristalta". Nė botėn e kullave prej akulli, pamja ėshtė shumė e bukur.
Nė majėn Zhumulangma nuk arrijnė as zogjtė dhe nuk ka gjurmė njerėzimi.
Para ēlirimit, askujt nuk i shkonte ndėrmend tė ngjitej nė kėtė majė.
Vetėm pas ēlirimit, alpinistėt tanė filluan ngjitjet drejt sajė, pėr tė sulmuar majėn.
Vėshtirėsitė nuk e thyen vullnetin e tyre, as vdekja nuk i trembi alpinistėt trima tė Kinės sė Re. Pas provave tė shumta, mė nė fund , nė maj tė vitit 1960, alpinistėt kinezė u ngjitėn nga ana veriore e majės mė tė lartė tė rruzullit tokėsor dhe flamuri i kuq me 5 zje u valvit mbi tė. Ata vendosėn rekord nė historinė e alpinizmit botėror dhe shkruan njė faqe tė re nė historinė e alpinizmit tė Republikės sonė. Pas kėsaj, alpinistėt kinezė u ngjitėn disa herė nė majėn Zhumulangma, duke treguar heroizmin e kombit kinez. Duke bashkėpunuar ngushtė me punjėsit hulumtuese e shkencoredhe kanė mbledhur tė dhėna tė vlefshme, duke dhėnė kontribut tė rėndėsishėm pėr studimet shkencore nė male tė larta. (Sihai)
|