|
|
 |
| (GMT+08:00)
2004-09-28 18:43:21
|
 |
|
Pėrshtypja e regjisorit tė njohur shqiptar Piro Milkani nga vizita nė Kinė
cri
|
Pas vizitės nė Kinė, regjisori i njohur shqiptar Piro Milkani botoi mė 27 shtator nė rubrikėn e kulturės tė gazetės mė me zė shqiptare artikullin me titull : "Kina e cudirave dhe magjia e filmave shqiptarė " Nė kėtė artikull, ndėr tė tjera ai shkruan : "Kur europiani i parė, Marko Pollo, vizitoi Kinėn, tetėqind vjet mė parė, pėr tu kthyer pėrsėri pas disa vjetėsh nė vendlindjen e tij, nė Itali, pėr tė shkruar njė libėr me kujtime nga aventura e tij kineze shkroi kaq gjėra tė ēuditshme pėr atė vend sa qė nė vend tė lavdėrimeve u burgos si njė mashtrues i madh. Edhe nė shtratin e vdekjes kur prifti i kėrkoi tė pranonte se kishte gėnjyer, se vetėm kėshtu shpirti i tij do tė mund tė shkonte nė parajsė ai me gjysmė zėri lėshoi sentencėn e fundit: Nuk kam treguar as gjysmėn e ēudirave qė kam parė nė atė vend." Njė ndėr shkrimtarėt mė nė zė, amerikania Perl Bak, u dashurua kaq shumė me Kinėn e fillimshekullit tė kaluar saqė kaloi po aq vite sa Marko Pollo atje duke na lėnė trashėgim librin e saj mė tė suksesshėm "Toka e mirė" ku himnizon virtutet mė fisnike tė kėtij populli tė lashtė. Duke njohur fare pak historinė e vendit qė i ka dhėnė botės kaq shumė zbulime tė rralla ishte pėr mua gjithmonė njė ėndėrr pėr tė prekur sadopak kėtė realitet magjik dhe mundėsia pėr tė vizituar Kinėn mu duk si njė dhuratė e Zotit. Eshtė detyrė e historianėve dhe sociologėve tė analizojnė se si dhe pse nė njėzet vjetėt e shekullit tė kaluar gjatė historisė mijėravjeēare tė Kinės ishin vitet e njė miqėsie tė rrallė me Shqipėrinė. Nė ato vite tė pėrēarjes sė madhe tė bllokut komunist, Kina pranoi tė ketė miqėsi vetėm me njė vend tė vogėl europian tė quajtur Shqipėri. Nė ato vite Kina ndėrtoi shumė vepra tė rėndėsishme industriale dhe bėri qė nė Shqipėri tė ngrihen hidrocentrale tė pėrmasave europiane, kombinate dhe uzina moderne. Nga ana tjetėr Shqipėria nė ato vite eksportoi nė Kinė atė qė kishte asokohe mė tė mirėn: kulturėn dhe artin e saj. Ansamblet shtetėrore tė kengeve dhe valleve i ranė kryq e tėrthor Kinės, ndėrkohė qė i madhi Loro Boriēi pregatiste pėr disa vite me rradhė ekipin kombėtar tė futbollit kinez, kurse filmat shqiptarė tė dubluar nė gjuhėn kineze patėn njė numur marramendės spektatorėsh dhe lajtmotivet e muzikės sė filmave transmetoheshin dhe kėndoheshin nga miliona kinezė. Sot Kina ka ndryshuar tėrėsisht. Kultura botėrore ka vėrshuar nga tė katėr anėt botės, njėzet stacione kombėtare televizivė transmetojnė pa ndėrprerje gjithēka qė ndodh nė botėn e artit dhe kulturės botėrore, qindra stacione lokale funksionojnė nė shumė provinca tė Kinės qė tashmė numėron mėse njė miliard e treqind milionė banorė, ndėrsa nė magazinat qė shesin gjithēka qė prodhon bota e kryesisht muzikė e filma amerikanė gjen ende edhe filma shqiptarė tashmė tė riprodhuara nė sistemet e reja VHS apo DVD. Pasi permendi drejtuesin e njohur kinez z. Cui Yong Yuan, regjisorin dhe aktorin e njohur kinez Gjan Ven qė ishin ndikuar shumė nga filmat e vjetėr artistikė shqiptarė dhe pasi i njohu lexuesit me redaaksinė e Radios sė Jashtme tė Kinės nė gjuhėn shqipe, z. Piro Milkani shkruan : "Eshtė e pamundur ta njohėsh Kinėn gjatė njė vizite tė shkurtėr, por kur viziton Murin e Madh kinez e sidomos zbulimin mė tė madh arkeologjik tė shekullit tė kaluar tė njohur me emrin "Ushtria e terrakotave" apo mė mirė si "Mrekullia e tetė e botės", kupton se ke hyrė nė njė botė ēudirash me vlera tė rralla. Pekini e sidomos Shangai me ndryshimet e tyre marramendėse tė bėjnė tė mendosh se ai vend shumė shpejt do t'i japė botės surpriza tė tjera tė cilat padyshim do tė fillojnė me Lojėrat Olimpike tė 2008-s qė pėr kinezėt tashmė kanė filluar. Qeveria kineze tashmė ka akorduar pėr Lojėrat Olimpike 300 miliardė dollarė. Ēudia kineze sapo ka filluar. ".
|
|
|
