|
|
 |
| (GMT+08:00)
2004-07-27 17:27:23
|
 |
|
Pyllėzimi artificial ėshtė rrugė e domosdoshme pėr realizimin e zhvillimit shkencor
cri
 Kina ėshtė vendi mė i madh me sipėrfaqje tė pyllėzuar artificialisht nė botė. Tani, sipėrfaqja e pyllėzimit artificial i kaloi tė 44 milionė hektarėt, duke zėnė 4,6% tė sipėrfaqjes sė pėrgjithshme tė territorit tė vendit. Pyllėzimi artificial jo vetėm ka ndryshuar mjedisin natyror tė Kinės, por edhe ka pėrsosur kushtet e banimit dhe mjedisin e jetės sė kinezėve. Nė njė mbledhje qendrore mbi punėt e mjedisit, tė mbajtur kėtė vit, sekretari i pėrgjithshėm i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Kinės, Hu Gjin Tao theksoi pėrsėri se duhet tė krijojmė konceptin e bashkekzistencės harmonike midis njeriut dhe natyrės. Nė njė mbledhje pune tė pylltarisė kombėtare, tė mbajtur, vitin e kaluar, kryeministri Ven Gjia Bao vuri nė dukje se forcimi i ndėrtimit ekologjik dhe realizimi i zhvillimit tė vazhdueshėm ekonomik e shoqėror kanė tė bėjnė me ekzistencėn dhe zhvillimin e kombit kinez. Pylltaria e Kinės ka gjetur njė rrugė origjinale tė zhvillimit shkencor. Ndėrtimi i pylltarisė kombėtare ka shpėrthyer njė hov tė paparė. Entusiazmi i gjithė shoqėrisė pėr zhvillimin e pylltarisė ėshtė shumė i lartė. Qeveria qendrore dhe administratat lokale kanė marrė pėrkatėsisht njė sėrė politikash dhe masash tė favorshme pėr tė stimuluar zhvillimin e pylltarisė. Procesi i 6 veprave tė mėdha kryesore tė pylltarisė ėshtė shpejtuar mė tej. Puna pėr pyllėzimin artificial dhe pėr mbrojtjen e bimėve dhe tė kafshėve tė egra ka arritur rritje historike. Vendi ynė ka hyrė nė fazėn e zhvillimit tė ndėrtimit tė plotė tė shoqėrisė komode. Mund tė thuhet se shteti po bėhet i begatshėm , politika ėshtė e drejtė dhe njerėzit jetojnė nė harmoni. Shtimi i mundėsive komplekse tė shtetit ka hedhur bazė tė fortė materiale dhe ka dhėnė pėrkrahje tė madhe ekonomike pėr zhvillimin e pylltarisė. Qysh nga fillimi i shekullit tė ri, investimet shtetėrore nė ndėrtimin e pylltarisė janė shtuar nga viti nė vit. Vetėm vitin e kaluar, investimet qendrore nė ndėrtimin e pylltarisė arritėn nė mbi 43 miliardė e 100 milionė juanė. Parashikohet qė sivjet tė investohen 44 miliardė e 200 milionė juanė. Por, gjatė 50 vjetėve tė kaluar, domethėnė, nga viti 1949 deri nė vitin 1999, investimet e pėrgjithshme qendrore nė ndėrtimin e pylltarisė ishin vetėm 24 miliardė e 300 milionė juanė. Nėnkryetari i Komitetit Kombėtar tė Pyllėzimit dhe drejtor i Drejtorisė Shtetėrore tė Pylltarisė, Zhou Sheng Xian i tha me entuziazėm gazetarit se nė konceptin e njerėzve pėr pylltarinė ndodhėn ndryshime rrėnjėsore. Nė tė kaluarėn, pyllėzimi nėnkuptonte pylltarinė. Por, tani, pylltaria ėshtė njė ēėshjte publike dhe industri baze, ajo pėrfshin efektet ekologjike, ekonomike dhe shoqėrore. Ndėrtimi ekologjik ėshtė bėrė kėrkesė e parė e shoqėrisė pėr pylltarinė. Shteti ka zhvilluar reformimin dhe pėrsosjen e strukturės sė forcave prodhuese tė pylltarisė, duke zbatuar mbrojtjen e pyjeve natyrore, kthimin e tokave tė punueshme nė pyje dhe vepra tė tjera tė ndėrtimit tė pylltarisė. Kėto vepra kanė prekur mbi 97% distrikte tė mbarė vendit. Investimet dhe pėrpjesėtimet e kėtyre veprave kanė krijuar rekordin e botės sė sotme nė ndėrtimin ekologjik. Mė poshtė, po ju tregojmė pėr gjendjen e progresit tė disa veprave tė mėdha. Sė pari; vepra pėr mbrojtjen e burimeve tė pyjeve natyrotre ka kursyer gjithėsej 320 milionė metra kub tė konsumit tė burimeve pyjore. Nė 13 provinca tė rrjedhės sė sipėrme tė lumit Jance dhe tė rrjedhave tė sipėrme dhe tė mesme tė lumit tė verdhė u ndalua plotėsisht prerja e pyjeve natyrore. Sė dyti; vepra pėr kthimin e tokave nė pyje ka zėrė mbi 13.3 milionė hektarė. Mbi 97 milionė fshatarė kanė pėrfituar nga kjo vepėr. Sė treti; vepra pėr mbrojtje nga stuhitė me rėrė tė Kinės veri-lindore, tė Kinės veriore dhe tė Kinės veri-perėndimore ka zėnė mbi 28.8 milionė hektarė tė pyllėzimit artificial, 20% e tokave tė shkreta ėshtė sistemuar nė mėnyrė efikase dhe 40% e sipėrfaqjes sė erozionit tė rafshnaltės me dhe tė verdhė ėshtė sistemuar nė mėnyrė fillestare. Sė katėrti; vepra pėr sistemimin e burimeve tė stuhive me rėrė tė Pekinit dhe tė Tienjinit ka arritur suksese tė dukshme. Pėrqindja e pyllėzimit brenda kėsaj vepre u ngrit nė 20%. Mjedisi ekologjik ėshtė pėrsosur nė mėnyrė tė dukshme. Deri nė vitin 2020 pėrqindja e pyllėzimit nė Kinė do tė arrijė nė mbi 23%. (Sihai)
|
|
|
