Nė kuadrin e 55-vjetorit tė vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike midis Kinės dhe Shqipėrisė, nė bazė tė marrėveshjes sė shkėmbimeve midis Muzeut tė Arteve Figurative i Kinės dhe Galerisė Kombėtare tė Shqipėrisė, nė tetor tė kėtij viti do tė organizohet nė Shqipėri "Ekspozitėn e sendeve tė artit folklorik, tė koleksinuara nė Muzeun e Arteve Figurative tė Kinės ".
Nė eksponantet e kėsaj ekspozite bėjnė pjesė vepra tė letrės sė prerė nė figura tė ndryshme, vepra tė qėndisura, vizatime tė Vitit tė Ri sipas kalendarit hėnor kinez dhe figura tė vizatuara ose tė gdhendura tė operave ose tė pėrrallave popullore tė dekorit muror.
Vepra kineze e letrės sė prerė nė figura tė ndryshme ka njė histori tė gjatė, qė fillon nga gdhendja e luleve nė fleta ari ose argjendi dhe nė lėkura nė dinastinė Shang ( shekulli l7-ll para erės sonė ) dhe vazhdon pas shpikjes sė letrės, me krijimin e veprave tė letrės sė prerė nė figura tė ndryshme. Duke i trashėguar brez pas brezi kėto krijime, lindėn vazhdimisht edhe krijime tė reja nė kėtė lloj arti qė ka njė histori rreth 2000 vjeēare. Prerja e letrės ėshtė njė art figurativ qė realizohet me anėn e prerjes nė mes tė letrės. Teknologjia e kėtij arti ndahet nė prerjen me gėrshėrė ose me thikė. Letra e prerė ėshtė njėngjyrėshe dhe shumėngjyrėshe. Letra e prerė njėngjyrėshe shpesh pėrdoret edhe si model i qėndisjeve tė grave. Ashtu si arte tė tjera folklorike edhe vepra folklorike kineze e letrės sė prerė ka dallime tė mėdha rajonale. Vepra e letrės sė prerė tė Kinės jugore paraqet figura artistike tė bukura, e tė larmishme, kurse ajo e Kinės veriore figura tė thjeshta klasike. Tematika e figurave ėshtė e gjerė dhe prek simbole tė fatmirėsisė, tregime historike, personazhe tė pjesėve operistike e teatrale dhe tė pėrrallave popullore, persona tė ndryshėm historikė, male e lumenj, lule, zogj, peshq, shpendė, kafshė, l2 kafshėt horoskopike, tempuj e pagoda, urime jetėsore, mite dhe besime fetare etj e tė tjera fakte qė lidhen ngushtė me stinėt, kohėn, ceremonitė e festat nė jetėn e njeriut, me zakonet e doket e lashta tė Kinės dhe qė pėrfshijnė tė gjitha fushat e jetės. Pėr arsye se arti i prerjes sė letrės ėshtė i lehtė pėr t'u mėsuar, i bukur, me kosto tė ulėt dhe me pėrmbajtje tė thellė folklorike, ai u bė arti mė popullor folklorik, me historinė mė tė gjatė, me pėrhapjen mė tė gjerė e me pėrmbajtjen mė tė pasur.
Autorėt e kėtyre veprave janė kryesisht gra fshatare. Ka njė numėr tė madh grash me duar tė arta, qė shprehin me anėn e letrės sė prerė, kėtij arti tė vjetėr folkrorik, dėshirat dhe prirjet e tyre tė shumta.
Ndėr veprat e letrės sė prerė janė " Kukulla me flokėt e mbledhura kulaē ", " Vallja e luanėve ", " Feniksi dhe dragoi ", " Tigėr nėnė e bir ", " Tigri me trup zogu nė fluturim", "Model pėr qėndisje nė mėngė ", "Dragoi nė fluturim ", "Tregim i zotit Hanvang " " Vizatim pėr ditėlindje ", " Ritet martesore "? " Fluturimi i vajzės Chan E nė Hėnė", " Martesa e bukuroshes Zhao Gjun nė zonėn kufitare ", " Kėrcimi i krapit "etj. (zhai)
`
|