Sipas planit perspektiv tė zhvillimit tė ardhshėm tė Kinės, rajoni i ri bregdetar i qytetit Tiancin, qė gjendet nė bregdetin e Kinės Veriore, do tė bėhet njė bazė e nivelit tė lartė tė prodhimit industrial modern dhe pėrdorimit tė arritjeve tė kėrkimeve shkencore, gjė qė do tė ndihmojė Kinėn nė rritjen e shpejtė tė fuqisė sė saj konkurruese nė fushėn e teknikės sė re dhe tė lartė nė arenėn ndėrkombėtare. Pėr tė arritur kėtė objektiv, rajoni i ri bregdetar i Tiancinit po bėn pėrpjekje pėr shpejtimin e zhvillimit tė ndėrmarrjeve tė teknikės sė lartė.
Teknika e nanometrit, d.m.th teknika e mili-mikro-metrit, ėshtė njė nga objektet e zhvillimit tė shkencės dhe teknikės sė lartė, qė ndodhet sot nė pozicionin e pėrparmė nė botė. Kina ėshtė njė nga vendet e pakta nė botė qė ka filluar mė herėt kėrkimet tekniko-shkencore tė nanometrit, por nė Kinė ende ekzistojnė disa probleme nė kėtė drejtim. Pėr shembull, shpėrndarja e ndėrmarrjeve tė kėsaj dege ende nuk ėshtė e pėrpjesėtuar, pėrmasat e kėtyre ndėrmarrjeve nuk janė tė mėdha dhe tregu i produkteve tė kėsaj dege nuk ėshtė normėzuar. Pėr tė shpejtuar shndėrrimin e shkencės dhe teknikės sė nanometrit nė njė degė tė industrisė nė Kinė, Baza Shtetėrore Kineze e shkencės dhe teknikės sė nanometrit, nė bashkėpunim me Akademinė e Shkencave tė Kinės, ka krijuar Institutin Studimor Shtetėror tė teknikės dhe inxhinierisė sė nanometrit. Ministria e Financave e Kinės i dha kėtij instituti studimor njė fond prej 38 milionė juanėsh pėr ta pėrkrahur nė kėrkimet shkencore. Me ndihmėn e tėtij fondi, ky institut studimor ka ndėrtuar njė tarracė tė kėrkimeve dhe tė zbatimit tė teknikės sė nanometrit nė fushėn informative, biologjike, farmaceutike, mikro-mekanike etj. Zv-drejtori i Bazės Shtetėrore Kineze tė shkencės dhe teknikės sė nanometrit, zoti Meng Ce, thotė se ky institut studimor do tė bashkojė edhe forcat shoqėrore pėr realizimin e zhvillimit tė pėrbashkėt nė fushėn e kėrkimemeve bazė, kėrkimeve zbatuese dhe tė shndėrrimit tė arritjeve tė kėrkimeve shkencore.
"Unė jam i sigurt se nė tė ardhmen do tė krijohet njė gjendje e bashkėpunimit mes tri palėve, ashtu siē ecin paralelisht kuajt e njė trojke. Qendra Shtetėrore e nanometrit merret me kėrkimet bazė, Instituti Studimor i inxhinierisė dhe teknikės merret me kėrkimet zbtuese, kurse Baza Shtetėrore Kineze e shkencės dhe teknikės sė nanometrit merret me shndėrrimin e teknikės nė produkte, duke formuar gradualisht njė sistem shtetėror tė novacionit tekniko-shkencor."
Teknika e nanometrit pėrdoret nė fushėn informative, biologjike, farmaceutike, kimike, tė aviacionit dhe fluturimit kozmik, tė mbrojtjes kombėtare, tė energjisė etj. Ajo ėshtė jo vetėm shkencė e pozicionit tė pėrparm, por edhe teknikė reale, prandaj ka njė potencial tė madh nė treg. Ajo mund tė shpejtojė novacionin e strukturės sė degėve pėrkatėse industriale dhe tė ndikojė drejtpėrdrejt nė fuqinė konkurruese tė vendit. Meng Ce thotė se ky institut studimor tashmė ka arritur rezultate.
"Tashmė kemi pėrfunduar ndėrtimin e tarracave tė eksperimenteve shkencore tė 9 profesioneve dhe zotėrojmė 400 komplete pajisjesh mė tė pėrparuarat nė arenėn ndėrkomėtare, ndėr tė cilat 40 komplete janė tė pėrmasės sė madhe. Kemi vendosur marrėdhėnie bashkėpunimi me Finlandėn, Japoninė, SHBA, Rusinė, Australinė, Kanadanė dhe vende tė tjera."
Nė lėmin e kėrkimeve bazė tė teknikės sė nanometrit Kina ka formuar njė armatė punonjėsish me nivel tė lartė dhe me ndikim nė arenėn ndėrkombėtare, madje nė disa fusha tė kėsaj teknike Kina ka ecur mė pėrpara se SHBA, Japonia, Gjermania dhe vende tė tjera tė zhvilluara, mirpo mbetet prapa tyre nė lėmin e shndėrrimit tė kėsaj teknike nė produkte, duke zėnė vetėm vendin e 5-tė nė Azi. Prandaj njė detyrė e rėndėishme e kėtij instituti studimor ėshtė qė tė zgjidhė problemin e shndėrrimit tė teknikės sė nanometrit nė produkte. Zoti Meng thotė se instituti i tij do tė hartojė standardet e teknikės sė nanometrit dhe tė produkteve, me qėllim qė tė normėzohet fusha e teknikės sė nanometrit, tė transformohet struktura dhe tė ngrihet niveli i degėve tradicionale tė industrisė. Ky institut studimor ka pėr detyrė qė tė pėrgatitė njė numėr punonjėsish tė talentuar tė kėrkimeve tekniko-shkencore dhe tė zgjerojė bashkėpunimin e shkėmbimet me njėsi tė tjera brenda e jashtė vendit.
Zv-drejtori i Komisionit tė Administrimit tė rajonit tė ri bregdetar tė Tiancinit, zoti Ai Jamin thotė se nė vitin 2005 administrata e kėtij rajoni u dha 26 ndėrmarrjeve njė fond subvencioni prej mbi 13 milionė juanėsh pėr 43 objekte tė shkencės dhe teknikės. Edhe nė tė ardhmen, administrata e kėtij rajoni tė ri do tė forcojė mė tej punėn nė kėtė drejtim.
"Mund tė themi se brenda dy vjetėve tė fundit kjo politikė pati efekt tė dukshėm. Sot e tutje do tė intensifikojmė mė tej punėn tonė, me qėllim qė sa mė shumė ndėrmarrje tė marrin pėrkrahje mė tė madhe nė punėn e tyre pėr krijimin e tė rejave." (Zheng)
|